Vidutinis valstybės institucijų vadovų atlyginimas – 3,9 tūkst. Lt

Remiantis VPK internetinės svetainės duomenimis, komisijos, kuriai anksčiau vadovavo V. Nausėdaitė, nario atlyginimas praėjusiais metais trečiąjį ketvirtį sudarė 6114 Lt iki mokesčių arba 4646 Lt „į rankas“. Pasak VPK atstovės spaudai Miglės Mockutės-Zaleckienės, komisijos pirmininko darbo užmokestis yra kiek didesnis, tačiau labai nežymiai.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nario atlyginimas tuo pat laikotarpiu sudarė 5145 Lt iki mokesčių arba 3910 Lt „į rankas“. Kaip DELFI aiškino komisijoje, iš VKEKK vadovų pasitraukusio Virgilijaus Poderio atlyginimas buvo panašus, kaip ir paprasto komisijos nario.

Remiantis Valstybės tarnybos departamento (VTD) duomenimis, 2009 m. gruodžio mėnesį ne statutinių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų, turinčių valstybės tarnautojų statusą buvo 471, o jų vidutinis darbo užmokestis – 5144 Lt neatskaičius mokesčių. Vadinasi, „į rankas“ vidutinis vadovų gruodžio mėnesio darbo užmokestis siekė 3909 Lt.

Į šį vidurkį nepatenka ministrai, teismų pirmininkai ar kad ir VKEKK bei VPK nariai, nes jie nėra valstybės tarnautojai. Bet, tarkime, Teisingumo ministerijos internetinėje svetainėje nurodoma, kad ministro darbo užmokestis iki mokesčių yra 8970 Lt („į rankas“ tai sudaro 6817 Lt).

Vidutinės įmonės vadovas „brangesnis“

„Lietuvos įmonių vadovai gali uždirbti nuo 100 tūkst. Lt iki 1 mln. Lt – žiūrint, kokioje įmonėje tas vadovas dirba. Gali būti, kad vadovas, kuris uždirba 100 tūkst., niekada negalėtų užimti tos pareigybės, kuriai mokamas milijonas, nes tai būtų visiškai kitas pasaulis“, - DELFI sakė tarptautinės konsultacijų kompanijos „Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimų konsultantė Asta Sakalauskaitė.

Jos pasakojimu, paprastai kuo vadovo pareigybė yra aukštesnė ir sudėtingesnė, kuo daugiau atsakomybės jai patikėta, tuo didesnė vadovo atlyginimo dalis yra priklausanti nuo darbo rezultatų.

Pasak A. Sakalauskaitės, vidutinės Lietuvos įmonės, dirbančios Lietuvos rinkoje su vidutinio sudėtingumo produktais, galbūt užimančios tam tikrą nišą rinkoje, vadovas galėtų uždirbti apie 200 tūkst. Lt per metus arba 16,6 tūkst. Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių. „Į rankas“ tai sudarytų apie 12,6 tūkst. Lt.

Paprašyta įvertinti VKEKK pirmininko darbo užmokesčio dydį, A. Sakalauskaitė sakė neturinti pakankamai informacijos apie šios pareigybės darbo sudėtingumą.

„Atlyginimai, mokami viešojo ir privataus sektoriaus įmonių vadovams, be abejo, žymiai skiriasi, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad privataus sektoriaus įmonių vadovams keliami įmonių pajamų ir pelno tikslai ir suteikiama žymiai daugiau laisvės priimant sprendimus, kaip tų tikslų pasiekti. Tokiu būdu vadovai turi prisiimti ir valdyti atitinkamą riziką“, - svarstė A. Sakalauskaitė.

„Kuo didesnius tikslus turi pasiekti verslo įmonė, paprastai tuo aukštesnis atlyginimas yra mokamas jos vadovui. Tuo tarpu viešojo sektoriaus įmonių vadovams keliami šiek tiek kitokie tikslai ir jų laisvė veikti bei priimti sprendimus dažnai būna ganėtinai apribota norminiais teisės aktais“ – pridūrė pašnekovė.

V.Nausėdaitė VPK paliko ir dėl atlyginimo

Buvusi VPK pirmininkė V. Nausėdaitė pasakoja, kad darbo užmokesčio dydis buvo viena priežasčių, privertusių ją pasukti į privatų sektorių. Šiuo metu vienoje advokatų kontoroje dirbanti teisininkė sako, jog valstybinė atlyginimų sistemą yra labai griozdiška ir nelanksti, jos rėmuose sunku įdiegti realias motyvavimo sistemas darbuotojams.

Pašnekovės teigimu, įstaigų vadovų atlyginimai ne itin skiriasi nuo vyresnių specialistų darbo užmokesčio dydžio, o padalinių vadovų atlyginimai kartais – net didesni nei įstaigos vadovų.

„Manau, kad tokia ji susiformavo dėl to, kad kažkas kažkada matyt piktnaudžiaudavo. Ir išėjo taip, kad atlyginimai labai griežtai sureguliuoti, daugiau mažiau lenkiami prie lygiavos – vadovų atlyginimai, lyginant su specialistų, nėra tokie, kokie būtų privačiame sektoriuje. Privačiame sektoriuje skirtumai yra didesni. Ir, aišku, esamomis rinkos sąlygomis jie yra nekonkurencingi. Aš pati galiu drąsiai pasakyti, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl ko aš palikau VPK“, - DELFI pasakojo V. Nausėdaitė.

Pašnekovė teigia mananti, jog valstybės tarnyba yra labai gera vieta jauniems žmonėms, kurie tik pradeda savo karjerą, bet norintieji kopti vis aukštyn greitai susiduria su atlyginimo „lubomis“, kurių perkopti neįmanoma.

„Jaunam žmogui pradėti karjerą valstybės tarnyboje yra visai palanku, nes ta specialistų kartelė neturinčiam patirties pradžiai yra labai gerai. Privačiame sektoriuje tokių sąlygų ir garantijų jaunas žmogus neturėtų. Tačiau daryti tolimesnę karjerą, mano požiūriu, valstybės tarnyboje finansiniu požiūriu yra nepalanku“, - svarstė V. Nausėdaitė.

Buvusi VPK pirmininkė pripažino, jog viešojo ir privataus sektorių vadovų atlyginimai Lietuvoje skiriasi ne procentais, o kartais, todėl į kai kuriuos postus esą sunku rasti reikiamos kvalifikacijos žmonių.

„Kiek aš žinau, į vadovų pozicijas labai sunku surasti sąžiningus ir kompetentingus žmones, norinčius eiti tas pareigas. Visą laiką atsiras, vaizdžiai tariant, ką tik studijas baigęs studentas, kuris norės pavadovauti, bet ar to reikia valstybei“, - sakė V. Nausėdaitė.

V.Poderys: VKEKK atlyginimai per maži

Ne itin seniai VKEKK pirmininko postą palikęs ir naujos atominės elektrinės projekto vystymo bendrovėje „Visagino atominė elektrinė“ įsidarbinęs V. Poderys sakė nenorintis aptarinėti priežasčių, privertusių jį atsisakyti ankstesnių savo pareigų, bet teigė manąs, jog verslą kontroliuojančių institucijų vadovų darbo užmokestis – per mažas.

Pasak V. Poderio, problema ta, kad Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI), Konkurencijos tarybos, VPK, VKEKK nariai bei pirmininkas yra ne valstybės tarnautojai, o valstybės pareigūnai, kurių algos apytiksliai atitinka tik ministerijų departamento vadovo pavaduotojo arba skyriaus vedėjo darbo užmokesčio dydį.

„Kalbant apie šituos pareigūnus, manau, kad yra problema, nes šitie pareigūnai nėra valstybės tarnautojai. Jie skiriami arba prezidento, arba Seimo, bet jų algos yra mažos. Ir čia kalbant ne apie krizines algas, o apskritai. Šitų pareigūnų alga yra maždaug geriau dirbančio ministerijos skyriaus vado lygmens. Tai nėra adekvatu“, - DELFI sakė pašnekovas.

V. Poderio teigimu, jo paminėtos komisijos kontroliuoja verslo veiklą, todėl jose turėtų dirbti žmonės, kurie suvokia savo reguliuojamą sritį. „Mano nuomone, tose verslo reguliavimo komisijose turi dirbti žmonės, kurie turi tiek gebėjimų dirbti viešėjame sektoriuje, tiek suprasti verslą. Kitaip sakant, jie turi turėti dvejopų savybių ir už tas dvejopas savybes jiems turi būti mokama daugiau nei kitame viešėjame sektoriuje“, - svarstė buvęs VKEKK pirmininkas.

Jo tvirtinimu, Vakarų valstybėse tokiose verslą kontroliuojančiose institucijose dirba garbingi verslininkai, bet tai reiškia, kad arba jiems yra tinkamai atlyginama.

Valstybės įmonių vadovai neskursta?

Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius H. Brožaitis pripažįsta, jog viešėjame sektoriuje vadovų atlyginimai tikrai nėra dideli, bet primena, kad valstybės ir savivaldybių įmonių direktoriai skurdo toli gražu nekenčia.

„Kaip žinome pastarieji kartais nuskamba ir žiniasklaidoje, nes gauna tikrai labai gerus ar netgi geresnius nei privačiame sektoriuje atlyginimus. Bet valstybės įstaigų, ministerijų vadovaujantis personalas, sutikčiau, gauna per mažą atlyginimą“, - sakė pašnekovas.

Pasak H. Brožaičio, Lietuvoje nėra vientisos valstybės tarnybos sistemos – užimti vadovaujančias pareigas sąlyginai yra lengva, tačiau atlygis yra žemas. Tuo tarpu Vakarų valstybėse, jo teigimu, norint užimti vadovaujančias pareigas reikia laikyti daugybę egzaminų, bet mainais už tai gaunamas pakankamai didelis atlyginimas, kuris nuo įmonių vadovų darbo užmokesčio skiriasi ne kartais, o procentais.