Vilniaus miesto savivaldybė, pasibaigus Vilniaus – Europos kultūros sostinės metams, regi miestą kaip nuolatinį aktyvaus kultūrinio gyvenimo židinį, miestą, kuriame kultūrai iš tiesų skiriamas prioritetinis dėmesys ir lėšos.
Anot kultūros ir švietimo sritis Vilniaus mieste kuruojančio mero pavaduotojo Gintauto Babravičiaus, būtina išlaikyti nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) tęstinumą, o tuo galėtų rūpintis naujai įkurta viešoji įstaiga „Vilniaus šventės“, kuriai miesto biudžete būtų numatyti beveik 3 mln. litų.
„Pagal mūsų užmanymą [savivaldybės] Kultūros skyrius ir dvi viešosios įstaigos [„Vilniaus festivaliai“ ir „Vilniaus šventės“ – lrt.lt] turėtų sugebėti aprėpti tą milžinišką apimtį darbų ir miesto Kultūros skyrius, organizuodamas konkursus [...] išdalins apie 1 mln. litų patiems įvairiausiems pareiškėjams.
VšĮ „Vilniaus festivaliai“, jeigu tam pritars miesto taryba, apie 1,2 mln. litų padalins dešimčiai festivalių. Ir siūlome įsteigti nedidelę, mobilią, 4–5 žmonių VšĮ „Vilniaus šventės“, kuri aptarnautų didelį tęstinių renginių kiekį, kuris yra pasiūlytas pasibaigus VEKS“, – pristatė G. Babravičius.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos komiteto narys G. Rudžionis abejoja tokios įstaigos steigimo prasmingumu, nes savivaldybė iš biudžeto dviem milijonais finansuoja seniai veikiančią viešąją įstaigą „Vilniaus festivaliai“.
„Toks kelias į platumą, į ekstensyvumą, bet ne į intensyvumą, nieko gero neduos. Maždaug kaip klajokliai: vis naujų reikia stepių ganyti arklius. Bet mūsų laikais mes arklių neturim ir naujų ganyklų nereikia. Mes turime pakankamai didelį, stiprų kokybiniu požiūru kultūros įstaigų potencialą Vilniaus mieste. Dabar neišnaudojant to potencialo, o sakant, kad mes pratęsime VEKS tradicijas ir sukursime VšĮ „Vilniaus šventės“. [...]
[Su „Vilniaus festivaliais“] tam reikia 5 mln. litų, kai iš viso kultūrai šiemet nuo 32 mln. finansavimas sumažėjo iki 17 mln. – beveik per pusę. Vadinasi, mes turime dirbti labai efektyviai, labai intensyviai, panaudodami turimą potencialą su dukart mažesnėmis sąnaudomis“, – aiškino G. Rudžionis.
Apie galimų sprendimų efektyvumą ir pažangesnio kultūrinių renginių valdymo viziją ir kitų šalių miestų buvusių Europos kultūros sostinėmis patirtį – Laimos Ragėnienės pokalbis „Klasikos“ programos laidoje „Ryto allegro“ su G. Babravičiumi, G. Rudžioniu, kultūros politikos ir kultūros vadybos specialiste, UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros VDA steigimo iniciatore ir pirmąją jos vadove Gabriele Žaidyte.