Pikete dalyvavo maždaug 50, daugiausiai vyresnio amžiaus žmonių. Dėl negausaus dalyvių skaičiaus itin apgailestavo žinomas antisovietinis disidentas Antanas Terleckas. "Ponai KGB-istai džiaugiasi, kad lietuviai jų bijo ir todėl mažai susirenka", - pikete teigė jis.
A.Terleckas ragino Sąjūdžio vadovus kitą savaitę prie Vyriausybės rūmų surengti protestą prieš padidėjusius mokesčius už žemę ir sukviesti į jį 10 tūkst. žmonių.
Piketo dalyviai laikė juodos spalvos plakatą su užrašu, reikalaujančiu nutraukti "kolonistinį karą Čečėnijoje". Plakatuose buvo Stalino ir Hitlerio nuotraukos su užrašais "Tautų super budeliai".
"Mūsų nuomone, Čečėnijoje turi būti įvesta laikinoji Jungtinių Tautų administracija, po to nusiginkluoja čečėnų kovotojai ir išvedama Rusijos kariuomenė bei civilinė administracija", - žurnalistams sakė vienas iš piketo organizatorių Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas.
Lietuva, kaip ir visa tarptautinė bendruomenė, nepripažįsta daugiau kaip prieš dešimtmetį nepriklausomybę paskelbusios Čečėnijos Respublikos Ičkerija ir laiko šią Šiaurės Kaukazo respubliką Rusijos dalimi. Tačiau Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinės bendruomenės raginimų taikiomis priemonėmis spręsti konfliktą Čečėnijoje.
Pasak R.Kupčinsko, piketo dalyviai taip pat siekė priminti Rusijai dar neatliktus darbus, pirmiausia - dėl okupacijos žalos atlyginimo. "Mes siekiame, kad Rusija pripažintų šią žalą ir ją atlygintų, kaip padarė Vokietiją už nacistinės Vokietijos padarytą žalą", - pabrėžė R.Kupčinskas.
Praėjusios kadencijos Seimas 2000-ųjų pavasarį priėmė įstatymą, įpareigojusį Vyriausybę derėtis su Maskva dėl 1940-1990 metais trukusios SSRS okupacijos padarytos žalos atlyginimo. Speciali tarpžinybinė komisiją šią žalą įvertino apie 80 mlrd. litų. Lietuvos atstovai pateikė Rusijai žalos atlyginimo reikalavimą, kurį Maskva atmetė.
Dešiniųjų dauguma, priimdama įstatymą, teigė, jog juo įgyvendinama praėjusio dešimtmečio pradžioje Lietuvos gyventojų plebiscite patvirtinta nuostata, jog okupacijos padaryta žala turi būti atlyginta. Oficialioji Maskva įvertino įstatymą kaip nedraugišką žingsnį.
Piketo dalyviai taip pat pasisakė prieš Rusijos bendrovės "LUKoil" planus eksploatuoti naftos telkinį Baltijos jūroje šalia Kuršių nerijos, nes "tai gresia didele ekologine katastrofa", akcentavo, jog Kaliningrado srityje dislokuota kariuomenė kelia pavojų ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms valstybėms.
Nors piketo dalyviai buvo parengę kelis dokumentus, kuriuos norėjo įteikti Rusijos diplomatams, jie su akcijos organizatoriais ar dalyviais nesusitiko.
Piketas surengtas rugpjūčio 23-osios, kuri Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena, išvakarėse.
Prieš 64-ejus metus, rugpjūčio 23 dieną, stalininė Sovietų Sąjunga ir nacių Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribbentroppo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalino Europą. Šie sandėriai, pavadinti juos pasirašiusių SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentroppo vardu, sudarė sąlygas sovietams pusei šimtmečio okupuoti Baltijos valstybes ir paskirti jose marionetines vyriausybes.
Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribbentroppo pakto metinės Vilniuje buvo paminėtos mitingu 1987 metų rugpjūčio 23 dieną prie paminklo Adomui Mickevičiui, nepaisant tuometinės sovietinės administracijos draudimo.
1989 metais, minėdami pakto pasirašymo metines, šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarę gyvą grandinę, susikibo rankomis, taip demonstruodami tarpusavio solidarumą. Ši grandinė nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino.
Dar po metų, 1990-aisiais, Lietuvos Sąjūdis surengė demonstraciją prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, kurią tuomet dar kontroliavo sovietų pareigūnai, nors Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybės atkūrimą.
Dabar Juodojo kaspino diena Lietuvoje kasmet minima kaip atmintina diena.