Sudaryta 2001-ųjų rudenį
2001 metų vidurvasarį žlugo tuometinio Prezidento Valdo Adamkaus globotas “Naujosios politikos” partijų blokas, valdęs šalį aštuonis mėnesius. Valdžią perėmus socialdemokratų ir socialliberalų koalicijai, opozicijoje atsidūrę liberalai paskelbė ketinantys suformuoti šešėlinę vyriausybę, kuri imtųsi aktyvios veiklos stebėti valdančiąją daugumą, teikti pasiūlymus ir gerinti opozicijos įvaizdį visuomenėje, rengiantis kitiems Seimo rinkimams.
2001 metų lapkritį toks šešėlinis ministrų kabinetas buvo suformuotas. Jo vadovu tapo tuometinis Liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Į šešėlinę Vyriausybę įėjo daugiausiai tie buvę “Naujosios politikos” bloko ministrų kabineto nariai, kurie neteko savo pareigų vasarą.
Šešėlinė vyriausybė buvo gana pompastiškai pristatyta Seime. Parengta jos veiklos programa, nustatytos darbų gairės.
Keliolika kartų “Vyriausybės šešėlis” rinkosi į posėdžius, tačiau šios opozicinės institucijos veikla taip ir netapo žinoma visuomenei, nes buvo mažai reklamuota.
“Atlikta nemažai. Galiu drąsiai pasakyti, kad didelė dalis opozicijos siūlymų, susijusių su Seime svarstytais teisės aktų projektais, atėjo iš šešėlinės vyriausybės”, - “Kauno dienai” tvirtino vienas liberalų lyderių, Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
E.Gentvilas pripažino, kad šešėlinės vyriausybės veikla reklamuota per mažai. “Mes savo veiklos tikrai neakcentavome. Ji buvo pateikiama kaip liberalų arba opozicijos veikla, bet ne šešėlinės vyriausybės”, - “Kauno dienai” sakė jis.
Jo nuomone, ateityje, atnaujinus šešėlinio ministrų kabineto veiklą, “reikės skirti daugiau dėmesio informavimui apie jo veiklą, nes išties susidarė įspūdis, jog tokios vyriausybės išvis nėra”.
E.Gentvilas tikisi, kad būsimasis šešėlinis premjeras turės galimybę dalyvauti Lietuvos Vyriausybės posėdžiuose, gauti įvairios informacijos apie šios institucijos veiklą, “nes taip yra visame civilizuotame pasaulyje”: “Tikra šešėlinė vyriausybė yra rimta atsvara valdančiosios daugumos sudarytai Vyriausybei, gali argumentuotai kritikuoti jos veiklą ir teikti savo siūlymus, į kuriuos kartais netgi atsižvelgiama”.
Kas bus naujas lyderis, neaišku
Pasak G.Steponavičiaus, šio pavasario pabaigoje į vieną Liberalų ir centro sąjungą susibūrus liberalams, centristams ir moderniesiems krikščionims demokratams E.Gentvilo vadovaujama šešėlinė vyriausybė formaliai neteko pagrindo egzistuoti, nes tai buvo tik Liberalų sąjungos darinys.
“Tačiau prie šio klausimo bus sugrįžta tuomet, kai baigsis naujosios partijos jungimosi procesas”, - tvirtino Seimo vicepirmininkas.
Liberalų ir centro sąjunga turėtų užbaigti susijungimą spalį ir konstatuoti apie tai specialiame tarybos posėdyje. “Tuomet ir galėsime pradėti formuoti savo šešėlinę vyriausybę”, - teigė G.Steponavičius.
Jis neatmetė galimybės, kad dėl bendro šešėlinio ministrų kabineto galėtų būti tariamasi ir su taip pat opozicijoje esančia Tėvynės sąjunga (konservatoriais). Tai patvirtino ir E.Gentvilas.
“Mūsų tikslas - suformuoti kuo stipresnę centro dešinės politinę jėgą, kuri būtų pasirengusi perimti valdžią po 2004 metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. Tam ir dirbs nauja šešėlinė vyriausybė”, - kalbėjo G.Steponavičius.
Jis nedrįso prognozuoti, kas galėtų tapti šešėlinės vyriausybės vadovu. Pagal vieną scenarijų, tokiu “premjero šešėliu” galėtų tapti Liberalų ir centro sąjungos lyderis, Vilniaus meras Artūras Zuokas, pagal kitą - tas pats E.Gentvilas arba buvęs centristų vadovas Seimo narys Kęstutis Glaveckas.
Jeigu liberalcentristams pavyktų šiuo klausimu susitarti su konservatoriais, gali būti, kad šešėlinės vyriausybės vadovu bus siūloma tapti kadenciją baigusiam Prezidentui Valdui Adamkui, kuris neslepia savo siekio kuo labiau suartinti šias dvi politines jėgas.