Jos kolega Egidijus Morkūnas stebėjosi, kad mokesčių inspektoriai ir „Sodra“ pražiūrėjo netikėtą būsimųjų mamų atlyginimų padidėjimą: „Ar leisite vaikui žaisti su porcelianiniu servizu, laukdami, kol jis sudaužys šešis puodelius, kad galėtumėte jį primušti?“
Pamina žmonių teises?
„Pradėjus baudžiamąsias bylas prieš darbdavius, pakėlusius atlyginimus būsimoms mamoms, iškyla problema: kiek ir kada darbdavys turi teisę kelti atlyginimą darbuotojui, kad liktų nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn? Kur šiuo atveju baigiasi teisėtų lūkesčių realizavimas ir prasideda nusikaltimas? Lygiai tas pat pasakytina ir apie mokesčių mokėtojus: kada jų bandymas pasirinkti sau naudingesnį mokesčių mokėjimo variantą gali būti pagrindu iškelti baudžiamąją bylą? Ar pasinaudojimas įstatymo suteikta lengvata vienais atvejais yra teisėtas dalykas, o kitais – ne?“ - retoriškai klausė diskusijos „Antikriziniai sprendimai, verslo laisvė, asmenų lygybė ir žmogaus teisės“ organizatoriai – Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Jungtinio demokratinio judėjimo skyrius „Varpas“.
Diskusijoje dalyvavęs teisininkas Paulius Markevičius tvirtino, kad atlyginimas yra dviejų asmenų – darbuotojo ir darbdavio – susitarimo reikalas. „Sodros“ mokamos motinystės (tėvystės) išmokos esančios ne valstybės skiriama parama, o užsidirbta privati nuosavybė. Anot jo, pats teisinis procesas prieš mamas ar tėčius pažeidžia žmogaus teises: taip esą apribojama teisė į nuosavybę, juolab kad kai kuriems žmonėms tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Teisininkas pasigedo kai kuriose valstybėse esą numatyto būdo, kaip apsisaugoti nuo panašių ieškinių: ten valstybė privalo įrodyti, kad padarytas nusižengimas, o ne remtis tik tuo, kad, pavyzdžiui, žmogus gavo didesnį atlyginimą, nei vidurkis.
„Taip pažeidžiamos pamatinės teisės – teisėti lūkesčiai. Jei mokame įmokas, turime teisę į išmokas, pasiskaičiuojame būsimas pajamas. Bet žaidimo viduryje taisyklės pakeičiamos. Staiga valstybė nusprendžia, kad žmogus gauna per didelį atlyginimą“, - stebėjosi P. Markevičius. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad mamos, dažnai stokojančios teisinių žinių, buvo paliktos vienos kovoti su baudžiamuoju mechanizmu.
Valdžia siekė padidinti gimstamumą
Šiaulietis advokatas E. Morkūnas savo ruožtu kalbėjo apie teisę į socialinę ramybę: „Žinau, kokios yra taisyklės, ką jos leidžia, ką draudžia, ir kas bus, jei jas pažeisiu. Kaip atrodytų, jei draudimo bendrovė jus paduotų į teismą dėl to, kad pusmetį už automobilį mokėjote didesnes įmokas, o po avarijos paaiškėja, kad bendrovei reikia išmokėti daugiau, nei automobilis vertas?“
Anot jo, Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“ turėjo atkreipti dėmesį į padidėjusius atlyginimus: „Šešis mėnesius mokesčių inspekcija ir „Sodra“ nematė, kad yra mokamos didelės įmokos. Ar kuris nors iš jūsų leidžiate vaikui žaisti su porcelianiniu servizu, laukdami, kol sudaužys šešis puodelius, kad galėtumėte jį primušti? Galbūt vieną gali sudaužyti, bet kitus penkis atimsite.“
E. Morkūno žodžiais, tėvai gali kovoti su valstybe teisiškai – teikdami ieškinį teismui dėl dvigubų standartų taikymo. Advokatas priminė, kad teisėsaugai užkliuvo kai kurių parlamentarų sutartys dėl automobilių, leidžiančios juos po kelerių metų įsigyti už likutinę vertę. „Ar jiems iškels baudžiamąsias bylas? Manau, kad ne. Pateikė tik vieną civilinį ieškinį Astai Baukutei – ironiška, kad būtent tai Seimo narei, kuri kovoja už mamų teises.“
Pasak E. Morkūno, ieškinį geriausia būtų teikti kolektyviai. Jis esą nepadėtų uždirbti pinigų, bet sukeltų teisinį spaudimą ir priverstų visus mokesčių mokėtojus bei išmokų gavėjus traktuoti vienodai – kelti ne baudžiamąsias, o administracines bylas.
Diskusijoje dalyvavusi Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja I. Montvidienė, kurios vaikui ką tik suėjo metukai, prisipažino atsisakiusi visų išmokų, „nes mokesčių sistema nestabili“. „Bet aš sugebėjau suderinti motinystę ir darbą, o daugelis negali“, - kalbėjo ji.
„Už tai, kad pasinaudojo teise, žmonės negali būti persekiojami, - tikino advokatė. - Mano nuomone, tai, kas vyksta dabar, yra susidorojimas ne tik su jumis, bet ir su jūsų vaikais. Tai yra vaikų genocidas. Valdžia skelbėsi norinti gerinti demografinę padėtį, didinti gimstamumą. O kiek moterų patyrė persileidimus, kiek nebegali išmaitinti vaikų...“
Anot I. Montvidienės, kai kurių mamų atlyginimai, valstybei pasirodę per dideli, esą visai nepasikeitė. Jos žodžius patvirtino vienas į diskusiją atėjęs vyras: „Mes buvome neatsakingai apkaltinti. Žmonos atlyginimas ne tik nepadidėjo, bet net sumažėjo, tačiau mes patekome į bendrą srautą.“
Pataisos – spaudimas teismams?
Tuo metu Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, teisininkas Vytautas Bakas tikino, kad šios bylos yra politizuojamos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis pasiūlė sušvelninti bausmes motinoms už padarytą nusikalstamą veiką „Sodrai“. Pagal pataisas, jaunos mamos būtų ne atleistos nuo atsakomybės, o numatyta alternatyvi bausmė – bauda. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turėtų galimybę skirti mamoms ne vien laisvės atėmimą, kaip šiuo metu numatyta Baudžiamajame kodekse, bet taikyti ir alternatyvią bausmę.
Gruodžio pradžioje parlamentarai nusprendė šias pataisas svarstyti.
Imtis šių veiksmų politikus paskatino žinia, kad 32-ejų tauragiškė, auginanti metų ir mėnesio vaiką, ir antstolis dėl piniginių machinacijų buvo nuteisti kalėti po dvejus metus.
Savo ruožtu generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pareiškė, kad lengvinti bausmių išskirtinai mamoms negalima, nes teisinėje valstybėje įstatymai nekeičiami konkrečiai vienai žmonių grupei.
„Ar pataisos, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, registravimas nėra spaudimas? - retoriškai klausė V. Bakas. - Politikai duoda suprasti, kad nusikaltimas yra, bet už jį nereikia bausti taip griežtai.“