Įtariama, jog būdamas atsakingas už tai, kad nuosavybės teisėms į žemę atkurti parengti dokumentai atitiktų galiojusius teisės aktus, reglamentavusius žemės reformos darbus ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, S.Tamolis, piktnaudžiaudamas tarnyba bei netinkamai atlikdamas pareigas, padarė didelę žalą valstybei - daugiau nei 201 tūkst. 970 litų.
Jam gresia baudžiamoji atsakomybė: bauda, draudimas dirbti valstybinėje tarnyboje arba laisvės atėmimas. Tai pirmas asmuo skandalingoje sklypų grobstymo istorijoje, kuriam pateikti oficialūs įtarimai.
Pareigūnai įtaria, jog S.Tamolis neteisėtai galėjo įsigyti apie 3 hektarus žemės. Iš viso Klaipėdos apskrities žemėtvarkos departamento direktorius ir jo šeima buvo įsigiję 18 sklypų, užimančių beveik 30 hektarų. Dalis jų jau parduota ar padovanota.
Pats S.Tamolis jam pareikštus įtarimus neigia ir sako, jog greičiausiai niekas iš įtariamųjų tyčia jokių nusikaltimų ar klastojimų nedarė. Jis neatmetė galimybės, kad visi nesusipratimai dėl žemės sklypų dalybų kilo dėl skubotos žemės reformos, dirbusių žmonių apsirikimo.
Perskaitęs STT pateiktus įtarimus, įtariamojo advokatas Osvaldas Martinkus sakė, jog jie esantys sunkiai suprantami. Gynėjas mano, jog įtarimai jo klientui pareikšti tik todėl, kad kažkam juos reikėjo pareikšti ir parodyti, jog "kažkas vyksta".
Beje, įtarimai turėjo būti pateikti ir dar vienam asmeniui - Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui Gintautui Stankui. Tačiau jis į STT neatvyko dėl ligos. Tyrimą kontroliuojančio Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Sigito Jasevičiaus teigimu, netrukus įtarimai bus pateikti dar ne vienam susikompromitavusiam valstybės pareigūnui. Jų gali būti daugiau nei dešimt.