Tačiau ar ši Geroji Žinia dar gali būti išgirsta krizių, žiaurumo, neapykantos ir nevilties prislėgtame pasaulyje? Ar šią Dievo Dovaną yra pasiruošę priimti šeimos, pašauktos gyventi meilėje ir mokyti savo vaikus mylėti?
Ar esame atviri šiai brangiai Naujienai mes visi, kartais tarsi maži vaikeliai tebesidairantys į išsipūtusius Kalėdų senių maišus ir tebesitikintys iš jų iškratyti laimingą loterijos bilietą, suaugusių žaislą ar garbės bei valdžios receptų knygelę? – svarstė Kardinolas.
„Ar jums neatrodo, kad žmonės nori žaisti Kalėdas, bet nesugeba jų išgyventi?“, – klausė Vilniaus arkivyskupas, kviesdamas atsibusti iš apsimetinėjimų sapno, kuris pridengia mūsų tikrovę.
„Šventiniai fejerverkai neužgoš prievartaujamų ir kankinamų vaikų verksmo. Nuodėmės perkrikštijimas „patogios“ tiesos ar tolerancijos vardu neatneš ramybės ir taikos. Agresija ir kerštas, kaltųjų paieškos ir piktdžiuga, kad kiti prarado aukštus postus, neįtvirtins mūsų pasaulyje tiesos ir teisingumo“, – vardijo A. J. Bačkis.
„Tiesa padarys jus laisvu“, – sakoma Evangelijoje. Anot Kardinolo, kol neišsilaisvinsime iš melo, kompromisų ir veidmainystės vergovės, tol mūsų Kalėdos bus tik žaislų ir šėlionių šventė, po kurios – vien slogi kasdienybė. Anot jo, kaltinsime vieni kitus tol, kol patys neprisiimsim atsakomybės atlikti savo pareigas.
Piemenėlių mišių pamoksle, arkivyskupas sutiko, kad tai – nelengva, tačiau pabrėžė, kad Dievas siunčia iš dangaus pagalbą, idant įveiktume baimės ir abejingumo gniaužtus, išdrįstume laikytis žmogaus orumo vertų gyvenimo gairių. Gyvenimo, kurio rūmas, užuot kilęs iš garbės titulų ar banko sąskaitų smėlio, tvirtai stovi ant tikėjimo, vilties ir meilės pagrindo.
„Ar esame pasiruošę sutikti dangaus Svečią? Ar išdrįsime Kalėdų žvaigždės vedini išeiti į kelionę, kuri prasideda nuo tikėjimo žingsnio? – klausė ganytojas, pabrėždamas, kad tikėjimas – ne mūsų pastangų rezultatas, bet Dievo dovana, kuri diena iš dienos įgalina mus po abejonių sutemų pasitikti vilties šviesą.
„Tikėjimas mums atveria Dievo tėvystės slėpinį, kurį šių dienų pasaulis taip įnirtingai nori sunaikinti. Tikėti Tėvu – tai juo besąlygiškai pasitikėti. Iš čia kyla mūsų saugumas, mūsų ramybė. Mylintis Tėvas dovanoja mums savo Sūnų, idant kelionė būtų saugi, idant turėtume bendrakeleivį, kuris nepalieka vienų tarp sunkumų ir vargų, bet nuolat guodžia bei stiprina“, – Kalėdų naktį kalbėjo kardinolas.
„Skepticizmas ir drąsos praradimas gali žmogų tiesiog sunaikinti. Viltis nieko bendra neturi ir su naiviu optimizmu, kuriuo dažnai dangstome savo baimes, esą viskas bus gerai. Gyventi viltimi – tai iš esmės priimti įsikūnijusio Dievo Sūnaus įsteigtą tikrovę, būti tikriems, kad Viešpats myli kiekvieną žmogų, trokšta mums laimės ir budi globodamas kiekvieną mūsų žingsnį“, - Mišiose, kurias tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija, kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.
Cituodamas Šv. Pauliaus žodžius apie viltį, A.J. Bačkis sakė, kad ji aprėpia dvi tikrovės pakopas: tuomet, kai aš padarau visa, ką pats galiu ir daugiau neįstengiu, tikėjimu atsiremiu į Dievą, kuriam nėra negalimų dalykų.
„Gyva viltis suteikia drąsos, palaiko mus gyvenimo kovose ir išbandymuose. Ji šalina baimę, nusivylimą, kuris kyla neišsipildžius mūsų trumpalaikiams norams, ir suteikia jėgų eiti ten, kur vien savo jėgomis neįstengtume nukeliauti, nes „mes esame išgelbėti viltimi“, – Evangelijos žodžius priminė ganytojas.
Pasak jo, viltis yra šviesos proskyna, be kurios sunyksta noras gyventi, o vilties šaltinis yra Dievuje, Jo pažaduose, skirtuose kiekvienam iš mūsų.
„Pasitikėjimas yra vienas kukliausių ir paprasčiausių dalykų, tačiau jame glūdi mūsų gyvenimo esmė. Pasitikėdami Dievu mes įgauname vilties ir suprantame, kad svarbiausia gyvenime yra meilė“, – sakė A. J. Bačkis.
Pasak Šv. Tėvo Benedikto XVI: meilė yra ne priklausomybė, bet dovana, kuri mums teikia gyvybę. Dievo Žodis byloja, kad Dievas yra Meilė.
„Priimdami Dievo meilę, mes įgyjame galimybę ja gyventi, ją skleisti, teikti laimę artimiesiems ir likti bendrystėje su tais, kurie jau išėję iš šio pasaulio laukia mūsų amžinybėje. Kalėdų Geroji Žinia mums sako: negalime pabėgti nuo Dievo meilės, – ji ateina pas mus, pasiekia mus, kad ir kur būtume. Net mūsų nuodėmės, egoizmas, užsidarymas, nevilties pagundos negali atskirti mūsų nuo Dievo meilės, nes ją apreikšti mums atėjo Jėzus Kristus, Dievo Kūdikis, tapęs mažu vaiku, idant mes lengviau galėtume Jį priimti, pamilti ir patikėti pasaulį perkeičiančia Dievo meilės galia“, - sakė Vilniaus arkivyskupas.
Dievo gimimo šventėje kviesdamas išgyventi šią Gerąją Naujieną, A.J.Bačkis pabrėžė, kad Jis prisiartino prie mūsų tokių, kokie esame. Jis nesibodi nei vieno mūsų, bet besąlygiškai mylėdamas laukia, kad priimtume Jo meilės dovaną.
„Betliejaus žvaigždė nušviečia tikėjimo, vilties ir meilės kelią dieviškojo Kūdikio – dangaus Tėvo Dovanos Jo mylimiems žmonėms. Betliejaus žvaigždė nušviečia tikėjimo, vilties ir meilės kelią, kuris veda mus prie ėdžiose gulinčio Viešpaties“, - Kalėdų nakties pamoksle sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas.
Sveikindamas visus su švente, A. J. Bačkis kvietė drąsiai ir su džiaugsmu priimti dieviškąjį Svečią, pakviesti Jį į savo namus, į savo kasdienybę, idant ji taptų Dievo meilės karalyste.