G. Kadžytės teigimu, žmonėms reikia susivokti, kad Kūčios ir Kalėdos nėra kaimo ar žemdirbių šventė. „Ji yra visuotinė – tiek kaime, tiek mieste“, - teigia etnologė.

Kūčių vakarienė neatsiejama be šieno po staltiese, tad miestiečiai dažnai G. Kadžytės klausinėja, kur gauti šieno Kūčių stalui. Etnologė aiškina, kad šienas yra ūkininkų sodybose, kur žmogus augina gyvulius. Duona ant stalo - žmogaus maistas, šienas – gyvulėlio maistas.

„Per Kūčias, numatydamas santarvę tarp žmonių ir gyvūnų, žmogus deda ant stalo ir gyvulėlių maisto, ir savo – tarytum simboliškai pasidalija maistu, o Kalėdų rytą maistą nuneša ir išdalija gyvulėliams. Jeigu miestiečiai gyvulių nelaiko, jiems nėra ir reikalo tą daryti, tačiau miestų dinastijos puikiai žino, kad mieste labai svarbu Kūčių staltiesė“, - pasakojo G. Kadžytė.

Staltiesė būna austa, pas iš bajorų giminės kilusius turtingesnius miestelėnus gali būti šilkinė, siuvinėta įvairiais raštais. Staltiesė gali būti paveldėta iš močiutės, promočiutės ar propromočiutės – tokios staltiesės per metus ištiesiamos vieną kartą, Kalėdų rytą nuimamos ir padedamos.

Su užsienyje gyvenančiais artimaisiais sujungia Kalėdų žvaigždė

G.Kadžytės teigimu, miestiečiai Kūčių stalui gal nepasiruoš tiek maisto kaip kaimo žmonės, kurie daug ką per metus užsiaugina. Tačiau, sako ji, svarbu, kad visi ruošdamiesi šventei prisidėtų savo darbu. „Pagal tradicijas visa šeima tą vakarą užimta, visi kartu pasiruošia stalą ir susėda“, - teigė etnologė.

Pašnekovės teigimu, miestiečiai, priešingai nei kaimo žmonės, po Kūčių vakarienės gali išeiti ir pažiūrėti, kaip atidengiamos prakartėlės, pasižvalgyti į miestų eglutes. Kadangi po Kūčių vakarienės einama į stebuklą, jau galima sveikinti su švente. Daugiausia būdavo sveikinamasi Kalėdų rytą, kai susitikę žmonės tardavo „Sveiki sulaukę šventų Kalėdų“.

„Ne tiek svarbu būrimai ar kas yra ant stalo – svarbu, kad kaip galima susirinktų žmonės. Pavyzdžiui, danguje pasirodžiusi pirmoji Kalėdų žvaigždė lyg ir sujungia toli gyvenančius žmones. Tarkime, giminaičiai gyvena kur nors Airijoje, jie pamatę žvaigždę sėdasi prie stalo. Tai yra simbolinis susivienijimas Kūčių vakarą“, - aiškino etnologė, pastebinti, kad kada sėsti prie stalo šiais laikais galime susitarti mobiliaisiais telefonais.

G.Kadžytė primena, kad labai svarbu tik Kūčioms kepamas kalėdaitis. Kai jis laužiamas, du žmonės vienas kitam padėkoja už visa gera, kas buvo praėjusiais metais ir palinki visokio gerumo ateinančiais.

„Kūčių stalas – padėka už visa, ką nuo prosenelių išmokome auginti ir pasigaminti“, - sako pašnekovė. Pasak G. Kadžytės, jei ant Kūčių stalo daugiausia dedami mūsų kasdieniai valgiai, tai ant Kalėdų stalo visada yra kas nors naujo, iš toliau atvežto, dar neragauto, nepažinto.

„Jeigu saulė pradeda naują ratą dangaus skliautu, tai ir žmonės turėtų kažką naujo sukurti. Jeigu žmonės pasidarytų du tokius vieningus, bet ir skirtingus ritualus Kūčių vakarą ir Kalėdų dieną, manau, bet kur – ar nuosavame name, ar daugiabutyje – būtų visai mielos šventės“, - sakė G. Kadžytė. Be to, pasak jos, jei gražiai sugyventa su kaimynais, per Kalėdas galima su jais dalytis kepiniais, linkėjimais.

Miesto šunys nebeloja

Kūčios neatsiejamos be tradicinių būrimų. Pavyzdžiui, po vakarienės merginos eidavo į lauką klausytis, iš kurios pusės šunys loja – tikėta, kad iš ten piršliai atvažiuos. G. Kadžytė juokauja, kad miesto šunys nebemoka loti – jie vis tildomi.

Anksčiau žmonės vakare išeidavo klausytis po kaimynų langais - ką išgirsdavo, iš to spėliodavo, kas kitąmet laukia. Kadangi mieste po kaimynų langais pasiklausyti nebenueisi, G. Kadžytė aiškina, kad šių dienų langas į pasaulį – televizorius ir internetas.

„Pavyzdžiui, išjungi televizorių ar radiją, palauki, įjungi – ką pirma išgirsti, iš to gali jau kažką įspėti ateičiai. Jei, sakykime, internete atsivertei DELFI, tai gali spustelėti mygtuką ties bet kuriuo teksto pavadinimu, o paskui iš teksto pasižiūrėti. Tiesiog mygteli ilgai nesvarstydamas, ką tau tas pavadinimas sako, o paskui kiti sakiniai paaiškins, kad gal ką nors ir sako“, - šiuolaikiškai burtis siūlo etnologė.

Daugiau apie Kūčias ir jų papročius galite skaityti čia.