Jeigu taip ir yra, kad prekybos centruose narkomanai beda adatas į citrinas, norėdami adatas dezinfekuoti – visuomenė neturėtų išsigąsti – ŽIV buitiniu keliu ir per maistą neplinta", - sako Lietuvos AIDS centro laboratorijos vedėjas Algirdas Griškevičius. Jis patikino: tam, kad ŽIV virusas išliktų “gyvas” ir daugintųsi, - reikia žmogaus limfocitų. Jų, kaip žinome, citrinose nėra.

Kad atsirastų bent teorinė galimybė užsikrėsti, - reiktų suvalgyti bent 5 kilogramus tokių citrinų, bet be arbatos, nes virusas karščiui neatsparus. Įbedus adatą į citriną – joje gali likti tik labai maža dozė narkotikų, bet ne ŽIV ar hepatitų virusų. Kitas, svarbesnis klausimas – kur žiūri prekybos centrų vadovybė, ar užtikrinama maisto prekių kokybė, ar po tokių pranešimų, nėra pažemintas pirkėjų orumas.

Maisto prekių kokybės Lietuvos AIDS centras negali užtikrinti. Maisto prekių kontrole, kokybe, šiuo atveju ir saugumu, turėtų rūpintis prekybų centrai. Juk apsauga stebi kiekvieną iš mūsų, stebi kas darosi prekybos salėse. Matydami narkomanus su švirkštais turėtų pranešti atitinkamoms instancijoms, o pastarosios produktus nuolatos tikrinti. Pagaliau - Lietuvoje yra Vartotojų asociacija.

Į Lietuvos AIDS centrą dėl citrinų ar dėl narkomanų nebuvo kreiptąsi, jokių oficialių duomenų Centras nėra gavęs. Neseniai populiariojoje spaudoje buvo išplatinti pranešimai, kad citrinos apsaugo nuo ŽIV. Matyt, ta informacija yra pasiekusi ir narkomanus, todėl jie prasimanė savų švirkštų dezinfekavimo būdų.

Čigonų taboro, narkomanijos problema kasmet šalyje tampa vis opesnė. Tikimės, kad žiniasklaida pasidomės atitinkamų instancijų, kas gi per pastaruosius metus padaryta, sprendžiant šią problemą, sakoma AIDS centro pranešime spaudai.

Yra buvęs atvejis, kai viename didžiųjų prekybos centrų adatomis “susibadė” keli narkomanai. Buvo įbrėžta ir apsaugos darbuotojui, ir pardavėjai. Prekybos centro administracija skubiai kreipėsi į Lietuvos AIDS centro specialistus, kad šie nustatytų, ar narkomanai yra ŽI viruso nešiotojai. Tyrimai parodė, kad narkomanai nebuvo infekuoti, atitinkama pagalba buvo suteikta prekybos centro darbuotojams.

Norime priminti, kad ŽIV negali būti perduodamas per orą (kaip gripas), pro odą ( nešvarias rankas, kaip šiltinė), pro virškinamąjį traktą (su maisto produktais). ŽIV negali būti perduotas paprasto socialinio kontakto su infekuotu žmogumi metu, t.y., naudojantis tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia, valgant infekuoto žmogaus gamintą maistą.