Milijardinėse skolose skęstančią "Sodrą" ištraukti iš dugno galima tik įvykdžius ryžtingą pertvarką. Kitaip ir toliau nepavyks sudurti galo su galu, teks skriausti įvairių išmokų gavėjus arba be perstojo skolintis.
Valdantieji pripažįsta, kad struktūrinė pertvarka būtina, ir jau dėlioja pagrindines jos gaires. Opozicijos atstovai bei ekspertai perspėja, kad nesuskubus dabar, netolimoje ateityje laukia gerokai rimtesnės bėdos.
Teigiamų permainų viltys siejamos ir su būsimuoju "Sodros" vadovu. Iš pareigų pasitraukus ilgamečiam fondo direktoriui Mindaugui Mikailai netrukus turėtų būti skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti.
Baigia ruošti projektą
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sudarė darbo grupę Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo koncepcijos projektui paruošti. Pasak ministro, ketinimai reformuoti socialinio draudimo fondo sistemą numatyti Nacionaliniame susitarime. Ilgalaikę reformą ketinama parengti per 2010 metų pirmą pusmetį, o ją įgyvendinti numatoma nuo 2011-ųjų.
Darbo grupės vadovė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė LŽ tikino, kad pertvarkos gairės ruošiamos itin atsakingai. Tačiau pagrindiniai akcentai neatskleidžiami. "Kitų metų pradžioje projektą ketiname pateikti ekspertams, mokslininkams ir visuomenei svarstyti. Iki tol nieko nekomentuosime", - sakė ji.
Būtinos permainos
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys kol kas nesulaukė jokių pirminių siūlymų dėl galimos reformos. Tačiau jis įsitikinęs, kad socialinės sistemos pertvarka būtina. Jo nuomone, turi būti sutvarkyta įstatyminė bazė, reglamentuojanti fondo finansinę drausmę, ir pagal galimybes numatytas tam tikras taupymo mechanizmas. "Neturi pasikartoti situacija, kai per trumpą laiką buvo sunaudotas visas "Sodros" rezervas. Taip pat turi būti numatytas griežtesnis socialinių įmokų ir išmokų peržiūrėjimo, keičiantis ekonominei situacijai, reglamentavimas", - aiškino R.Dagys.
Anot jo, sklandžiai "Sodros" sistemos veiklai užtikrinti būtina numatyti ir aiškesnį įmokų bei išmokų balansą. "Manau, senstančioje visuomenėje "Sodros" įmokų didinimas yra neišvengiamas. Norint mokėti padorias pensijas, reikia didinti mokesčius, - sakė R.Dagys. - Dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai neišvengiamai turėsime ilginti ir pensinį amžių. Klausimas tik, iki kokios ribos jį nustatysime."
Galima perskirstyti mokesčius
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad struktūrinę "Sodros" reformą būtina pradėti netrukus. Kitaip, anot jo, fondas atsidurs keblioje padėtyje, nes neįstengs surinkti planuojamų pajamų. "Būtina numatyti papildomus pajamų šaltinius į "Sodros" biudžetą. Dabar numatyta pajamų struktūra gali būti įgyvendinta tik šalies ekonomikai augant nuo 5 iki 7 procentų", - sakė socialdemokratas.
Įplaukas į socialinį fondą, A.Butkevičiaus nuomone, galima padidinti keliais būdais: tam tikrą gyventojų pajamų mokesčio dalį ar kelis procentus nuo pridėtinės vertės mokesčio pervedant į "Sodros" biudžetą. "Mūsų visuomenei senstant mokesčių mokėtojų skaičius mažėja, o jų išlaikomų asmenų - didėja. Akivaizdu, kad vien iš darbo užmokesčio fondo tokių įsipareigojimų nepakelsime", - pažymėjo jis.
Pasigenda aiškių principų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės nuomone, nepertvarkę "Sodros" susidurtume su rimtomis problemomis. Padėtis nepagerėtų net pasibaigus ekonomikos krizei, nes fondo sistema yra jautri demografiniams svyravimams. "Ateityje didėsiantis pensinio amžiaus žmonių skaičius vėl įstums "Sodrą" į situaciją, kuri dabar susiklostė dėl krizės. Nereformuojama tokia sistema tiesiog subyrės", - prognozavo ji.
R.Vainienė kritiškai vertina pasigirdusius politikų siūlymus gelbėti "Sodrą". Jos nuomone, tai ne pertvarka, o eilinis socialinio draudimo fondo skylių lopymo pavyzdys. "Nei pensinio amžiaus ilginimas, nei įmokų didinimas, nei dalies kitų mokesčių perskirstymas nėra reforma. Norėdami iš esmės pertvarkyti sistemą turime apsispręsti dėl principinių dalykų", - įsitikinusi ekspertė.
Kaip vieną galimų pavyzdžių R.Vainienė pateikia motinystės išmokas. Esą Vyriausybė privalo apsispręsti, kas yra motinystės išmoka: draudimas, dovana ar kompensacija netekus pajamų. "Manome, kad labiausiai prie valstybės funkcijų derėtų paskutinis variantas. Jei šeima susilaukia vaikelio ir kiekvienam jos nariui neišeina nustatytas pajamų minimumas, valstybė turėtų finansiškai, iki atitinkamo lygio, paremti šeimą. Nereikėtų užsiimti turtingųjų rėmimu", - aiškino ji.