„Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!”, – bažnyčiose skamba apaštalo Pauliaus žodžiai, tačiau tarp daugybės veidų išvysti švytintį – retenybė. Kur šiandien semtis nerūpestingumo ir laimės, – klausėme ką tik 60 metų gimtadienį atšventusį ganytoją.
- Svetur gyvenantys žmonės pastebi, kad esame rūstūs. Ar lietuviams svetima džiaugtis?
Lietuviai yra pergyvenę karus ir tremtis, gyvenę Sibire ir persekiojimuose, dėl to jų veiduose yra likę daug skausmo ir kančios. Tačiau lietuviai sugeba ir kentėti, ir džiaugtis.
Adventas - džiugaus laukimo laikotarpis. Ir kuo labiau artėjame prie džiaugsmo šaltino, tuo džiugiau skamba liturginiai akordai.
- Vis dėlto, nepanašu, kad tikintieji – džiugesni už netikinčius. Kaip manote, kodėl?
Bažnyčioje žmonės susikaupę, jie dalyvauja Kristaus kančios ir mirties sudabartinime, todėl ši vieta yra šventa. Neieškokime joje jausmų, bet giliai pasinerkime į šventumo paslaptis.
- Ką pasakytumėte žmogui, kuris, kaip dauguma šiandien, nerimauja dėl darbo vietos, abejoja, ar sugebės išlaikyti šeimą, susimokėti už komunalinius patarnavimus?
Iš tiesų sunku nuraminti žmogų. Kartais pavyksta padėti surasti darbą ar paremti auka ir sustiprinti dvasia. Svarbu nepalūžti išbandymų valandą, neprarasti vilties ir kabintis į gyvenimą imant gyvenimo kryžių ir sekant paskui Kristų.
- Kodėl vargingiau gyvenantys žmonės kartais labiau moka džiaugtis už turtingus?
Džiaugsmo paslaptis – meilėje. Teko būti Afrikoje ir matyti kaip suaugusieji, vaikai gyvena skurdžiai, tačiau moka džiaugtis, šypsotis ir dainuoti.
Reikia mokytis kiekvieną akimirką priimti iš Dievo, būti dėkingiems ir nesipriešinti Jo valiai, tuomet ir aplankys tikrasis džiaugsmas.
- Kai klausi žmogaus, kodėl jis liūdnas, dažnai sako, kad nėra kuo džiaugtis. Tačiau ar iš tiesų nėra kuo?
Reikia mokytis būti dėkingiems už kiekvieną gyvenimo akimirką. Nuo ryto pradėkim džiaugtis, kad galėjome atsikelti ir esame sveiki. Juk kiek daug žmonių negali išlipti iš lovos ir kenčia badą bei skurdą.
Mokykimės džiaugtis mažais dalykais, kiekvienu sutiktu žmogumi, o ypač vaikus priimkime ir palydėkime su mele ir gerumu.
- Kas jums yra džiaugsmo šaltinis?
Kristus. Iš jo semiuosi stiprybės ir tikrojo džiaugsmo. Jis atėjo, kad žmonės turėtų džiaugsmo ir jų džiaugsmui nieko netrūktų.
- Koks džiugiausias įvykis, ištikęs Jus per 60 gyvenimo metų?
Didžiausias džiaugsmas aplankė1997 metais, kuomet visiškai netikėtai pasikvietė Nuncijus ir pasakė, jog Šv. Tėvas Jonas Paulius II skiria mane Šiaulių vyskupu.
- Koks žmogus jums padarė didžiausią įtaką?
Popiežius Jonas Paulius II ir Motina Teresė iš Kalkutos. Kai dalyvavau pasaulio kunigų rekolekcijose, Motina Teresė kalbėjo 6000 kunigų iš viso pasaulio. Kai baigė, visi kunigai atsistoję plojo, o ji, kaip visada, rankoje laikė rožančių ir tarsi nematydama ovacijų dėkojo Viešpačiui. Aiškiai matėsi, kad visą padėką perleidžia Dievui.
- Kokia metų šventė Jums gražiausia ir kodėl?
Kristaus Gimimas – Kalėdos, nes į pasaulį ateina tikroji meilė. Ji išsklaido pasaulio tamsybes ir visiems nušviečia amžinojo prisikėlimo rytą.
- Kokią įsimintiniausią dovaną esate gavęs per Kalėdas?
Kai buvau mažas, gavau dovanų labai gražų rudą meškiuką, prikimštą pjuvenų. Tačiau po kelių metų medžiaga prakiuro ir pjuvenos išbyrėjo.
- Kaip džiuginate artimus ar visai nepažįstamus žmones?
Seku artimiausių žmonių gimtadienius bei vardadienius. Kai atstumai dideli, telefonu sveikinu juos, o malda lydžiu. Kai galiu, aukoju Šv. Mišias už tuos, kuriems labiausiai reikia mūsų palaikymo.