Apie tai K. Stoškus kalbėjo nepolitinio Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) surengtoje spaudos konferencijoje.

„Jeigu manęs paklaustų, ką davė šita valdžia, pasakyčiau: didžiausias jos nuopelnas – kad pripažino krizę. Jeigu būtų buvę socialdemokratai, nežinau, kiek jie būtų vinguriavę ir sakę, kad nieko nevyksta, manau, jie nebūtų drįsę apie krizę pasakyti. Neįsivaizduoju, kaip šito sukirpimo žmonės būtų tai galėję padaryti“, - kalbėjo K. Stoškus.

Tačiau dabar, pasak jo, situacija pasikeitusi vėl. Klausantis premjero Andriaus Kubiliaus kalbų po biudžeto patvirtinimo Seime filosofui nuėjo pagaugai.

Krescencijus Stoškus
„Kaip gali žmogus šitaip visiems kalbėti į viešumą? Jis sako, kad „dabar Lietuva, Latvija ir Estija gali būti pavyzdžiu visai Europai, kaip reikia išbristi iš krizės“. Galima įsivaizduoti, kaip žmonės į savo vaidmenis įsižaidžia ir ima nesuvokti realybės“, - sakė filosofas.

Mokslininko nuomone, „krizė“- vienas geriausių žodžių, priminimas, signalas ir simptomas, pasakantis, kad šitaip toliau gyventi negalima. Esą reikia pakeisti gyvenimo formas, atsiliepti į gamtos įstatymus ar Dievo reikalavimus, pertvarkyti valstybės funkcijas, žmonių bendravimo formas, organizacijos būdus.

Prie katastrofizmo prisideda ir Guggenheimo idėja

Šiuo metu valstybės gyvenime K. Stoškus įžvelgia katastrofizmo tendencijų. Jis išskiria ir pagrindines katastrofizmo tendencijų plitimo priežastis.

Pavyzdžiui, šalis visus metus rengta pandeminiam gripui, kuris dalį žmonių jau nešasi į kapus. Su juo sutampa sezoninis gripas, kuris, sako K. Stoškus, padidina gripo pavojų, sušaukia lėtines ligas, kuriomis žmogus anksčiau sirgo.

Antra priežastis, kurią įvardija filosofas - švietimo reforma. „Manau, kad švietimo reforma irgi prisideda prie tautos naikinimo – pačiu sunkiausiu metu. Paradoksas, kad švietimo reforma tikrai buvo labai reikalinga, anksčiau ji nevykdyta, tačiau ją vykdyti krizės metu, kada žmonės vos galus su galais suduria ir dar primesti kiekvienam mokiniui ar studentui išsilaikyti 14 tūkst. per metus... Ką daryti žmonėms“, - klausė K. Stoškus, manantis, kad reforma prisidėjo prie emigracijos.

Filosofo manymu, ne ką geresni sprendimai susiję su projektu „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, Guggenheimo muziejaus projektu. „Kaip galima milijonus litų susiurbti į tokias juodas skyles, kurios jokios naudos kultūrai neduoda? Tai – grynas pinigų siurbimas iš Lietuvos, kuri tikriausiai pasitarnauja kažkieno interesams“, - kalbėjo JDJ narys.

Vis išvardinti dalykai, K. Stoškaus manymu, veikia žmonių savijautą krašte. „Jau nekalbu apie reiškinius, kurių grėsmės dar nesuvokiame – pasaulinį atšilimą, kuris dabar aptariamas Kopenhagoje. Čia svarstomos problemos, aptariančios civilizacijos likimas“, - kalbėjo filosofas.

Docento manymu, šiame spektaklyje tetrūksta kosminės katastrofos. Visa tai esą liudija, kad žmonių padėtis pasaulyje pasidariusi labai nepatikima, žmonijos išlikimas darosi vis didesnė problema.

„Tačiau čia nėra jokio apokaliptiškumo, kaip kai kas bando įsivaizduoti. Daugybę galimybių žmogus turi būdamas pačioje blogiausioje padėtyje, daugybė išeičių yra. Pasaulis daugeliu veiksnių – bendras rezultatas“, - sakė K. Stoškus.

Toks gyvenimas – ėjimas į žūtį

Filosofas įsitikinęs, kad Lietuvai sunkiu metu, kai reikalingas ypatingas jėgų ir protų koncentravimas, stebime siauraprotystę, trumparegystę, gyvenimą šia diena, čia ir dabar. „Tačiau šiais laikais negalime išgyventi nekalbant apie rytojų“, - teigė K. Stoškus.

Pasak jo, nors valdžia retkarčiais kviečiasi specialistus, rodo, kad „užmezga ryšį su liaudimi“, viskas greit baigiasi „užstalės pasėdėjimu“. „O juk kritiniu metu reikia koncentruoti visas pajėgas. O kur dabar pajėgos – Oksforde, Kembridže, kai kas iki Harvardo prisikapstė. Visi šviesūs jauni protai jau ne Lietuvoje, juos reikėtų grąžinti“, - kalbėjo docentas.

Štai JAV, sako filosofas, sugalvojo iš viso pasaulio sukviesti intelektus, mokslo žmones. K. Stoškaus teigimu, paskutinis apie protą kalbantis žmogus Seime buvo amžiną atilsį Rolandas Pavilionis. „Daugiau aš negirdžiu nieko – protas nereikalingas Lietuvai. Trejetukininkams jo nereikia“, - konstatavo K. Stoškus.

Jo nuomone, nėra plataus akiračio, žiūrėjimo į valstybę kaip į visumą. Valdžiai esą nereikia jokių konsultacijų. „Kas dabar konsultuoja aukščiausius pareigūnus? Vaikučiai, sūnėnai, dukterėčios, anūkėliai, bičiuliai. Tik darželinukų dar nemačiau, kad ten sėdėtų“, - kalbėjo filosofas.

K. Stoškaus teigimu, valdžiai sunkiu metu reikėtų mesti visas jėgas ryšiams su visuomene užmegzti. „Gyvenimas turi būti kitoks - tą visi sako. Jeigu gyvenimas toks, žmonės palieka šį kraštą ir išvažiuoja. Toks gyvenimas – ėjimas į žūtį“, - perspėjo JDJ narys.