Antplūdžio dar tikisi
Panevėžio socialinių paslaugų centras (SPC) nuo gruodžio 1 dienos pradėjo priiminėti panevėžiečių prašymus paramai maisto produktais iš intervencinių atsargų 2010 metams gauti. Į paramą gali pretenduoti asmenys, kurių šeimos pajamos vienam jos nariui neviršija 525 litų.
Taip pat maisto paketus turi teisę gauti ir neįgalieji, kurių pajamos per mėnesį ne didesnės kaip 700 litų.
SPC socialinė darbuotoja Beata Milaknytė „Panevėžio balsui“ pasakojo, kad iki gruodžio 7 dienos maisto paketams gauti pateiktas 871 prašymas.
„Prašymų bus dar daugiau, – sakė ji, – nes tik pradėjome juos priiminėti. Šiandien dar negaliu pasakyti, kiek žmonių pretenduos gauti maisto paketus. Juolab kad skurstančios šeimos pateikia vieną prašymą, o šeimose yra keli asmenys. Kadangi maisto paketai bus pradėti dalinti 2010 metų vasario mėnesį, tai ir prašymų bus kur kas daugiau, nei yra gauta dabar.“
Prašančiųjų daugėja
„Maisto paketų buvo išdalinta beveik 19 tūkstančių vienetų, – skaičiavo socialinė darbuotoja. – Todėl šeimos galėjo gauti ir kelis paketus, nes prašymuose nurodoma, kiek žmonių turi teisę gauti maisto paketų. Šiais metais maisto paketų reikės dar daugiau, nes ir prašymų pateikta buvo daugiau. Tikslus skaičius, kiek bus išdalinta maisto paketų, paaiškės baigus juos dalinti. Dabar kaip tik baigiami dalinti produktai – darbą baigsime gruodžio 10 dieną.“
B.Milaknytė pripažino, kad prašančiųjų maisto produktų daugėja, nes auga bedarbių skaičius. „Kiekvieną dieną į centrą ateina žmonės prašyti paramos. Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, prašančiųjų skaičius mieste auga ir augs dar labiau. Manau, kad tam įtakos turi ekonominė situacija, augantis nedarbas. Beje, jau ir dabar aišku, kad kitąmet gaunančių maisto paketų bus dar daugiau, nes ateina žmonės, kurie anksčiau neprašė tokios paramos“, – aiškino socialinė darbuotoja.
SPC darbuotoja priminė, kad panevėžiečiams maisto paketai dalijami sandėlyje Kranto gatvėje 36 (buvusi Elektrotechnikos gamykla).
„Kas du mėnesius sunkiai besiverčiančios šeimos gauna ilgai galiojančių maisto produktų paketą. Į jį įeina kruopos, dribsniai, konservai, cukrus, makaronai. Vienas žmogui skirtas maisto davinys sveria apie 7 kilogramus“, – kalbėjo B.Milaknytė.
Išdalijo per ketvirtį milijono
Rajono gyventojams maisto paketus dalijančio Panevėžio vyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Gražina Kacevičienė dienraščiui teigė, kad šiais metais jau išdalinti 11 272 maisto produktų paketai.
„Gavome 7 791 prašymą gauti maisto paketus, bet žmonių skaičius didesnis, nes kiekviename prašyme nurodoma, kiek žmonių turi teisę gauti po vieną maisto paketą“, – skaičiavo maisto paketus gaunančius asmenis G.Kacevičienė.
„Carito“ vadovė irgi neslėpė, kad kuo toliau, tuo vargstančių žmonių rajone daugėja.
„Be to, – sakė ji, – aptarnaujame ne tik Panevėžio rajoną, bet dar penkis rajonus. Ir pernai tuose rajonuose išdalijome per 25 tūkstančius paketų. Šiais metais maisto paketų skaičius dar labiau išaugo. Vien Panevėžio vyskupijai priklausančiuose rajonuose išdalyta per 37 tūkstančius paketų.“
Paprašyta suskaičiuoti, kiek kainuoja maždaug vienas maisto paketas, G.Kacevičienė tarė: „Bandėme suskaičiuoti, nes kiekvieną kartą dalijamo maisto paketo sudėtis keičiasi. Pavyzdžiui, kovo mėnesį dalinto maisto paketo vertė buvo apie 20 litų, o rudenį dalinto – apie 25 litus. Todėl galima apskaičiuoti, kad vidutiniškai išdalijome maisto paketų už ketvirtį milijono litų.“
Ne pati skurdžiausia
Nuo 2006 metų kovo mėnesio pradžios pradedami dalyti maisto paketai labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Šiais metais Panevėžio apskrityje norinčiųjų gauti tokią labdarą sąrašas gerokai pailgėjo. Apskaičiuota, kad į maisto paketą pretenduoja kas antras miesto ir kas ketvirtas rajono gyventojas.
„Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė sako, kad Panevėžio mieste per šiuos metus buvo išdalyti 56 702 maisto paketai.
„Maisto paketai dalijami kas du mėnesius pradedant nuo vasario, – aiškino ji. – Pastebėjome, kad kas mėnesį prašančiųjų gauti paramos maisto paketus būrys didėja beveik po tūkstantį žmonių. Ir tai vyksta ne tik Panevėžyje. Nepasiturinčių šeimų daugėja, nes prastėja ekonominė situacija šalyje.“
Pasiteiravus, ar nepritrūks maisto paketų iš intervencinių atsargų ir ar Lietuva nepretenduoja tapti pačia skurdžiausia Europos Sąjungos šalimi, D.Žebrauskaitė ramino: „Žemės ūkio ministerija metų pradžioje užsako reikiamą maisto paketų skaičių pagal pateiktus prašymus. Tikrai maisto produktų užteks. Tik daugėjant norinčiųjų gauti maisto paketus, mažėja pats maisto paketas. Lietuva tikrai nėra pati skurdžiausia Europos Sąjungos šalys. Gausesnis būrys vargstančiųjų yra Lenkijoje, Portugalijoje. Tačiau tenka pripažinti, kad nepasiturinčių šeimų daugėja sparčiai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.“
Nepasiturinčiųjų skaičius auga
Europos Sąjungos (ES) labdara maistu nepasiturintiems žmonėms Lietuvoje dalijama jau nuo 2006 metų. Per tą laiką labai pasikeitė situacija maisto produktų rinkoje – ištuštėjo intervencinės atsargos, pakilo maisto produktų kainos. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Visa tai kelia
susirūpinimą. Net ir Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso dar 2008 metų birželio mėnesį Lisabonoje pareiškė, kad sieks dviem trečdaliais padidinti lėšas nepasiturinčių žmonių šalpos programoms. 2007 metais tam buvo skirta 275 mln. eurų, o 2008 metais – 310 mln. eurų. Beje, Lietuvai 2008 metais buvo skirta 4,5 mln. eurų. 2009 metams ES finansavimą Lietuvai padidino dvigubai – skyrė 9 mln. eurų.
Verta paminėti, kad išsiplėtusioje Europos Sąjungoje skurstančiais žmonėmis laikoma 16 procentų gyventojų. Olandijoje skurstančiųjų yra tik 10 proc., o Lietuvoje – 20 proc. Tačiau visose šalyse skursta tos pačios visuomenės grupės – labiausiai vienišos motinos su vaikais bei vieniši senoliai. Jiems skaudžiausias maisto brangimas, ryškiai prasidėjęs 2007 metų rudenį visoje Europoje. Žinoma, Olandijoje ar Liuksemburge, kur maistui skiriama tik 10 proc. šeimos biudžeto, maisto kainų šuolį pakelti lengviau negu Lietuvoje, kur maistui išleidžiama apie 30 proc. pajamų.
Išdalijo tonas produktų
Labdaros fondas „Maisto bankas“ paskutinį kartą šiemet išdalijo maistą. Jis buvo dalijamas pagal Europos Sąjungos (ES) Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą. Nepasiturintiems Vilniaus ir Panevėžio gyventojams buvo išdalyta 137,6 tonos maisto produktų. Iš viso 2009-aisiais pagal šią programą „Maisto bankas“ vargstantiesiems išdalijo per 133 tūkstančius maisto paketų.
„Maisto banko“ išdalintos paramos pagal ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą, gavėjų skaičius šių metų vasario mėnesį sudarė 10,6 tūkst., kovą – 16,7 tūkst., gegužę – 20 tūkst., liepą – 23 tūkst., rugsėjį – 28,5 tūkst., lapkritį – 34,6 tūkstančio.