D.Kreivio ir paveldosaugininkų konfliktas: interesų ir kultūros paveldo krizė

„Ministrui reikėjo galbūt naują komisiją sušaukti ir peržiūrėti iš naujo tą kultūros objektų sąrašą. Dabar galima įtarti, kad kai kurių objektų nuspręsta neremti, nes reikia paremti savus“, – taip sako Romas Pakalnis, dirbęs specialioje komisijoje, kuri sudarė beveik penkiasdešimties kultūros objektų, turėjusių gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą kaip nacionalinės reikšmės turizmo objektai, sąrašą.

„Ministrui geriausia būtų, kad jis pasakytų, ką gi pagaliau darys su visu tuo mūsų sudarytu sąrašu“, – tęsia R.Pakalnis.

Prieš savaitę kilęs triukšmas dėl Ūkio ministerijos veiksmų nesibaigia iki šiol. Paveldosaugininkai lyg susitarę kaltina Dainių Kreivį, jog šis iš griūvančio šalies materialaus paveldo atima paskutinę galimybę atgimti naujam gyvenimui – daugelis Lietuvos dvarų, unikalių vienuolynų griūva, nes biudžeto lėšų jiems niekuomet nepakako tiek, kiek jų reikėtų.

Be to, ES struktūrinių fondų parama yra unikali, taip pat turbūt viena paskutinių galimybių juos kapitaliai renovuoti ir galbūt net padėti užsidirbti pinigų savivaldybėms.

Ūkio ministras paveldosaugininkų kaltinamas dar ir tuo, kad daugelis pareiškėjų, gavę pažadą, jog pinigų tikrai gaus, nemažai investavo reikalingų dokumentų rengimui. Dabar šie pinigai pakibo ore – kaip ir iš ko juos grąžinti, yra neaišku.

Padėtis atrodo paradoksali – ūkio ministras tikina, kad projektų galutinis vertinimas dar nebaigtas, dar nepaskirstyta daugiau nei šimtas milijonų, tačiau paraiškų teikėjai nerimsta. Kurioje pusėje netiesa?

Trūksta informacijos

„Prieš keletą savaičių mus pasiekė žinia, kad yra sprendimas, jog sąrašas bus peržiūrimas, nors vasarą mes jau buvome gavę patvirtinimą dėl paramos savo projektui. Tikrai išsigandau, kad nieko negausime“, – pasakoja Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius.
Parko projektas Užutrakio dvaro pritaikymui turizmo reikmėms šios savaitės ministro sprendimu gavo beveik aštuonis milijonus litų. Tad G.Abaravičius galvoja per anksti supanikavęs, bet to nebūtų buvę, jei viskas nuo pat pradžių būtų vykę skaidriai.

„Praėjusiais metais buvo paskelbtas idėjų konkursas, kas ką norėtų ir galėtų pasiūlyti. Žinau, kad buvo pateikta apie 200 projektų, galutiniame sąraše liko apie penkiasdešimt. Žinau, girdėjau, kad kovos vyko. Ar idėjinės, ar lobistinės, man sunku pasakyti. Maksimali suma, kurią galėjo skirti ir į kurią buvo galima pretenduoti – dešimt milijonų litų. Mes tiek ir paprašėme, o gavome Komisijos paklausimą, ar pavyktų darbus atlikti už aštuonis milijonus. Perskaičiavome, kai ko atsisakėme ir sutilpome“, – pasakoja apie visą eigą, kuri prasidėjo dar G.Kirkilo Vyriausybės valdymo metu, G.Abaravičius.

Jo žiniomis, buvo objektų, kurių renovavimo suma buvo ir 50 milijonų litų, bet iš ES pinigų jiems Komisija nusprendė skirti tik tris milijonus. Kaip ir kokiu pagrindu, kokiais kriterijais remiantis buvo skirstomos sumos, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui iki šiol neaišku.

„O žinia, kad ir galutinis sąrašas dar bus peržiūrimas, net jei ir valdžia pasikeitė, privertė pasijusti vos ne apsišaukėliais. Ir aš tikrai išsigandau, kad galime nieko nebegauti. Nors pinigų investavome iš kitų projektų, iš sutaupytų lėšų į šūsnies dokumentų rengimą. Aš matyčiau šio viso triukšmo daugiau psichologines priežastis“, – aiškina savo nepasitenkinimą G.Abaravičius.

Tačiau jis neslepia manantis, kad tokiame kultūros paveldo sąraše atsirado Vilniaus kultūros ir sporto rūmai – nebiudžetinė įstaiga, priklausanti milijonieriui Vladimirui Romanovui. Komisijos sudarytame pirminiame sąraše šiam kultūros paveldo objektui yra numatyta skirti maksimalią sumą – dešimt milijonų litų, kad rūmai, kuriems statyti Lietuvoje buvo išrasta speciali inžinerinė konstrukcija ir kuriuose vyko pirmasis Sąjūdžio suvažiavimas, būtų paversti moderniu Nacionaliniu kongresų centru.

„Man apskritai keista, kai viešosios lėšos yra skiriamos privatiems turtingiems žmonėms“, – sako G.Abaravičius.

Tarpininkavo Ūkio ministerija

„Aš nelabai gerai prisimenu, kaip į sąrašą pateko Kultūros ir sporto rūmai. Bet, kiek pamenu, šitam projektui, kaip ir dar keliems, tarpininkavo Ūkio ministerija“, – sako R.Pakalnis. Daugiau komisijos, kuri vertino objektus, kurie gali esmingai prisidėti prie turizmo plėtros ir turistų traukos Lietuvoje, narys apie Sporto rūmus pasakyti nieko negalėjo.

Ūkio ministerijai tuomet dar vadovavo „valstietininkas“ Vytas Navickas, o tuometinės Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas neslėpė bendravimo su Ūkio banko vienu pagrindinių savininkų, kuris ir yra įsigijęs Sporto rūmus.

Bet ir šiandien G.Kirkilas galvoja, kad su Sporto rūmais kažką reikia daryti – jų tikrai prireiks, kai Lietuvai po kelerių metų teks pirmininkauti Europos Sąjungai. Strateginio planavimo komitete 2008 m. spalio 8 d. Vilniaus kultūros ir sporto rūmai buvo pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu ir kultūros objektu.

„Taip, strateginiame komitete mes priėmėme sprendimą įtraukti Sporto rūmus į svarbių kultūros objektų sąrašą“, – sakė „Atgimimui“ buvęs premjeras G.Kirkilas.

Vis dėlto Kultūros ir sporto rūmai į paveldo sąrašą pateko ne tada, kai buvo privatizuojami, o jau vėliau, 2006–aisiais. Įrašymas išsaugojo Sporto rūmus nuo griovimo, bet kol kas jų savininkas nesiima jokių darbų. Buvo kalbama, kad rūmus Vilniaus savivaldybė iš V.Romanovo išpirks, bet anoji Vyriausybė buvo atradusi kur kas mažiau visuomenę galintį papiktinti būdą – Europos Sąjungos lėšas. Remtinų objektų sąraše V.Romanovo rūmai pretenduoja gauti 10 milijonų litų.
Ar gali būti, kad Ūkio ministerija sąrašą peržiūri būtent todėl, kad jame atrado anos valdžios įrašytus Sporto rūmus?

Sąrašą derins kartu

„Šis klausimas turėtų būti skirtas ne man, o ministerijai“, – sako apie Sporto rūmus paklausta Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė. Ji teigia prisimenanti, kad klausimas dėl šių rūmų įtraukimo į svarbių pastatų sąrašą buvo svarstomas ir 2008 m. metų vasarą vykusiame posėdyje pas anos Vyriausybės kanclerį.

„Taip, žinoma, galima dar diskutuoti apie šiuos rūmus. Tik galiu pasakyti tai, kad šiandien paveldosaugininkų laikysena yra tokia, jog Lietuvai yra svarbiau Medininkų pilis, o ne Kultūros ir sporto rūmai. Bet ar tikrai šie rūmai tapo pretekstu peržiūrėti jau patvirtiną sąrašą, nežinau. Mano duomenimis, yra daugiau projektų, kurie negaus finansavimo.“

D.Varnaitė sako, kad ji, dalyvaudama turizmo traukos objektų atrankos komisijos posėdžiuose, yra atkreipusi dėmesį į kai kuriuos projektus, dėl kai kurių tikrai buvo nemažai diskusijų. „Bet, keista, apie tuos objektus, kurie man kėlė abejonių, dabar Ūkio ministerijoje nė nekalbama“, – sako D.Varnaitė.

Bet ji sutinka, kad sąraše tikrai yra objektų, kuriuos verta panagrinėti ir dar pagalvoti, ar jiems skirti pinigai iš ES struktūrinių fondų duos teigiamą efektą – taps turistų traukos objektu: „Taip, kalbama apie maždaug dešimt objektų, kurie galbūt turėtų atkristi. Bet sutarėme derinti savo pozicijas ir konsultuotis. Gali būti, kad ne visą informaciją apie paveldo objektus turi ir ministerija, ir patys vertintojai.“

Susisiekti su ūkio ministru D.Kreiviu „Atgimimui“ nepavyko, išgirsti jo laikysenos – taip pat. Bet ekspertai, vertinantys projektus, sako, kad ministro ir paveldosaugininkų konfliktas – labiau viešųjų ryšių bėda. Vertintojai sako, kad, Ūkio ministerijai anksčiau ėmusis šio sąrašo, dar iki liepos, kai projektų teikėjai gavo patvirtinimus dėl lėšų, tokio konflikto nebūtų kilę – projektų teikėjai nebūtų išleidę papildomų pinigų dokumentų rengimui. Be to, kai paskleidžiama žinia, jog jau patvirtintas sąrašas bus peržiūrimas, visi puola ginti savo interesų.

Kita vertus, sakoma, kad ypač regioniniai objektai – dvarai, kurių sąraše yra net 21 – yra stumiami stiprių lobistų – savivaldybių vadovų, pasitelkiančių politinius svertus.
„Atgimimo“ kalbinti ekspertai ūkio ministrui, jei jis tikrai gina viešąjį interesą, sako, kad geriausias patarimas būtų – kuo daugiau viešumo.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

- Juos kūrė E.Chlomauskas, J.Kriukelis ir Z.Liandzbergis. Pastatyti 1971–aisiais.
- 2006–aisiais Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Vilniaus koncertų ir sporto rūmus įrašė į Kultūros vertybių registrą. Pastatą siūloma saugoti regioninės reikšmės lygmeniu.
- Unikalios architektūros Koncertų ir sporto rūmai statyti 1971–aisiais, originalios pastato konstrukcijos pripažintos pasauliniu išradimu. Pastatas ilgą laiką buvo Vilniaus kultūros ir modernizmo architektūros simbolis.

Turistus turėtų pritraukti šie objektai

- Pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“.
- Beveik 8 mln. Lt (7 965 391 Lt) skirta Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pateiktam projektui, kuriuo numatoma turizmo poreikiams pritaikyti Užutrakio dvaro sodybą.
- Palangos botanikos parko restauracijai skirta daugiau nei 3,5 mln. Lt (3 603 455 Lt).
- 5 mln. Lt skirta VšĮ Marijampolės kultūros ir istorinio paveldo turizmo centro projektui „Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos ir Marijonų vienuolyno pritaikymas turizmo reikmėms“.
- Dar beveik 5 mln. Lt (4 958 551 Lt) skiriama Kretingos dvaro sodybos paminkliniams pastatams renovuoti ir pritaikyti turizmui. Įgyvendinant projektą planuojama atlikti Kretingos grafų Tiškevičių rūmų, vandens malūno ir ratinės renovavimo darbus.
- Vilniaus universiteto projektui „Vilniaus universiteto Architektūrinio ansamblio Varpinės tvarkomieji statybos darbai“ skirta iki 4 743 189 Lt.
- VšĮ Tytuvėnų piligrimų centras projektui „Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ skirtas finansavimas iki 10 000 000 Lt.
- Iki 7 852 640 Lt gaus VšĮ „Domus pacis“ pateiktam projektui „Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso sutvarkymas ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams“
- Skuodo rajono savivaldybės administracijos projektui „Respublikinio V. Into akmenų muziejaus plėtros projektas“ teks 683 922 Lt.
- VšĮ Pranciškonų namai projektui „Kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui“ skirta iki 7 427 189 Lt.