Pranešimo autorių nuomone, Lietuva, taip pat Gruzija, Estija ir Latvija, yra šalys, kurios, kitaip nei kai kurios kitos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, „radikaliai atsikratė sovietinio mito“.
„Rusijos ir posovietinių valstybių istorijos dėstymas naujų nepriklausomų valstybių vadovėliuose“ – tokį pranešimą tyrimo išvadų pagrindu parengė Rusijos nacionalinė užsienio politikos laboratorija. Tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas, atliktas Rusijoje. Lietuvoje tyrimo autoriai išnagrinėjo 50 vadovėlių, išleistų nuo 1994 iki 2009 m.
Iš viso buvo išversti ir išnagrinėti 187 mokykliniai vadovėliai ir mokymo priemonės dvylikoje buvusių Sovietų Sąjungos šalių. Taip pat šalyse buvo atliktos apklausos (apklaustųjų skaičius nenurodomas – DELFI), kurios leido įvertinti, kokie praeities vaizdiniai išlikę kiekvienos šalies visuomenės sąmonėje.
Tyrimo tikslai – išnagrinėti, kaip įvairūs Rusijos istorijos laikotarpiai aprašomi kaimyninių šalių vadovėliuose ir kaip tie aprašymai atitinka sovietinę istoriografiją. Didžiausią dėmesį tyrėjai skyrė sovietiniam Rusijos ir dabartinių nepriklausomų valstybių istorijos laikotarpiui.
Senąją sovietinę istoriją mėginama išstumti praleidžiant faktus, rašo tyrėjai. 18 – 30 metų jaunimas žino daug mažiau Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos istorinių veikėjų ir įvykių.
Tiko tik Armėnijos ir Baltarusijos vadovėliai
Šiuo metu posovietinėse valstybėse visiškai „susiformavo „dekolonizacinė“ istoriografija ir atitinkama mokymo literatūra, vadovėlių puslapiuose ideologinės ir politinės užduotys sprendžiamos nepasitelkus mokslo, o mitologizavimas tapo vos ne vieninteliu istorinio interpretavimo metodu.“ Tai pagrindinės išvados, kurias skelbia tyrimo autoriai.
Pranešime nurodoma, jog naujų nepriklausomų valstybių, išskyrus Armėnijos ir Baltarusijos, vadovėliuose Rusijos imperija ir Sovietų Sąjunga kaltinama jų tautos genocido vykdymu.
Gruzijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Uzbekistano ir Estijos vadovėliuose politinės represijos vertinamos kaip etninis genocidas.
Antrąjį pasaulinį karą Gruzijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Ukrainos ir Estijos vadovėliai sieja su Molotovo–Ribentropo paktu, o Sovietų Sąjungą vadina agresore. „Toks Sovietų Sąjungos vaizdavimas padeda reabilituoti vietinius kolaborantus, vaizduojant juos kaip kovotojus už laisvę“, – teigia tyrėjai.
„Naujų nepriklausomų valstybių piliečiai sovietų istorinių įvykių nebelaiko bendrais įvykiais, nes didelė gyventojų dalis apie juos jau nieko nežino“, – rašo jie.
Leninas teigiamesnis nei Stalinas
Tyrėjų nuomone, „naujųjų nepriklausomų valstybių gyventojų požiūrį į Leniną galima laikyti sovietinės istorijos versijos, kur Leninas buvo laikomas kultu, atsisakymo rodikliu.“
Apklausos duomenimis (apklaustųjų skaičius nenurodomas – DELFI), Lietuvoje 10 proc. apklaustųjų Lenino asmenybę įvertino teigiamai, o 50 proc. – neigiamai.
Stalino asmenybę teigiamai įvertino 5 proc. apklaustų lietuvių, o 75 proc. – neigiamai.
Be to, pateikiami ir duomenys apie tai, kiek Lietuvos piliečiai žino Rusijos istorijos įvykių ar istorinių veikėjų. Pavyzdžiui, 25 proc. respondentų 18-30 m. amžiaus grupėje nieko negirdėjo apie Nikolajų II, o vyresnių žmonių (kuriems daugiau nei 30 m. ) amžiaus kategorijoje apie Nikolajų II nežinojo 9 proc. respondentų. Apie VČK (Vserosijskaja čerezvyčajnaja komisija) įkūrėją Feliksą Dzeržinskį nieko nežino 21 proc. apklaustųjų 18-30 m. amžiaus grupėje ir 5 proc. respondentų, vyresnių nei 30 m.
Tyrimo duomenimis, apie TSRS maršalą Georgijų Žukovą nieko nėra girdėję 24 proc. respondentų 18-30 m. amžiaus grupėje ir 10 proc. apklaustųjų, vyresnių nei 30 m. Apie TSRS generalinį sekretorių Nikitą Chruščiovą, atitinkamai, 14 ir 3 proc. Apie 1917 m. vasario mėnesio revoliuciją – 9 и 3 proc. Apie XX-ąjį TSKP suvažiavimą – 17 ir 7 proc.
Komentuodami lentelėje pateiktus atsakymus tyrimo autoriai rašo: „Tai, kad jauni piliečiai niekada nėra girdėję apie tokius sovietinės istorijos veikėjus kaip Feliksas Dzeržinskis ar Georgijus Žukovas liudija, kad viena iš nacionalinės mokyklos užduočių yra išbraukti šias istorines figūras iš atminties.“
Sovietų Sąjunga – ne visiems „tautų kalėjimas”
Tyrėjai pabrėžia, kad tik Estijoje, Gruzijoje ir Lietuvoje dauguma apklaustųjų pritaria nuomonei, kad Rusijos imperija buvo „tautų kalėjimas“. Apklausos duomenimis, 14 proc. lietuvių mano, kad „įvairiatautėje Rusijos imperijoje visos tautos turėjo teises ir galimybes plėtoti savo nacionalinę ekonomiką ir kultūrą.“ 44 proc. mano, kad „Rusijos imperijoje buvo vykdoma grubaus kitų tautų engimo, jų prievartinio rusifikavimo ir jų nacionalinės kultūros slopinimo politika.“
Įdomūs ir duomenys apie požiūrį į Vasario ir Spalio revoliucijas. 16 proc. respondentų Lietuvoje atsakė, kad Vasario revoliuciją vertina teigiamai, o 27 proc. – neigiamai. Spalio revoliuciją teigiamai vertina 7 proc., o neigiamai – 46 proc. apklaustųjų.
Tyrimą, kurį Rusijos Federacijos prezidento nurodymu atliko Rusijos nacionalinė užsienio politikos laboratorija ir rėmė kadrų rezervo rengimo fondas, redagavo Rusijos istorijos vadovėlio autorius Aleksandras Filipovas.
Pirmasis projektas, kurio pagrindu buvo parengtas pranešimas, vadinasi „Kaip jaunimui suformuoti nekonfrontacinį ir integracinį požiūrį į Rusijos ir posovietinių valstybių istoriją“. Antrasis – „Kaip naujų nepriklausomų valstybių jaunimas suvokia sovietinio ir posovietinio laikotarpio istoriją“.