„Per vieną užpuolimą kariškiai mus suspardė, daužė šautuvų buožėmis per galvas, išdaužė vagonėlio langus“, - trečiadienį prisiminė per Medininkų tragediją žuvusių pareigūnų pamainai vadovavęs viršininkas Rimantas Kazokevičius.
Apie grasinimus R. Kazakevičius ir Medininkų muitinės postui vadovavęs Algirdas Naraškevičius trečiadienį pasakojo Vilniaus apygardos teisme, kuris toliau apklausinėjo liudytojus buvusio omonininko Konstantino Michailovo (buvęs Nikulinas) baudžiamojoje byloje.
„Nuo pat pirmųjų posto atidarymo dienų prasidėjo padeginėjimai, grasinimai fiziniu smurtu, - prisiminė R. Kazokevičius. – OMON pareigūnai su karine technika važinėjo dienomis ir reikalaudavo pasišalinti iš posto. Ne kartą pravažiuodami pro postą jie sakė, kad jeigu grįždami atgal mus ras dar dirbančius, tuomet visus iššaudys. Tai buvo realūs grasinimai – jie šautuvus laikydavo rankose, o mes buvome be ginklų. Tačiau tada buvo tokia situacija, kad jie bandė išgąsdinti mūsų struktūrą“.
Pasak jo, praėjus vos mėnesiui po Medinininkų kelio posto atidarymo, 1991-ųjų sausio 27-ąją, omonininkai užpuolė jame dirbančius pareigūnus. Užpuolimo metu kariškiai išsityčiojo iš čia dirbusios moters, todėl po šio išpuolio muitininkai buvo nusprendę, kad naktimis dirbs tik vyrai.
„Dėl užpuolimų ir grasinimų mes ne kartą kreipėmės į muitinės vadovus, tačiau vyriausiasis muitinės inspektorius Valerijonas Valickas mums sakydavo, kad ginklų mes negausime, o omonininkams turime priešintis pasyviai“, - R. Kazokevičius tikino, kad muitinės vadovai buvo įsitikinę, kad jeigu poste dirbantys pareigūnai bus ginkluoti, priešiškai nusiteikusios valstybės kariškiai juos gali tiesiog iššaudyti.
Pamainos viršininkas tvirtino, kad poste budėję „Aro“ pareigūnai kolegas ramindavo, jog Vilniuje įsikūrę omonininkai tikrai nešaudys – jie yra buvę buvę jų kolegos. „Nebijokite, žudynių nebus“, - tikindavo Rusijai tarnaujantys kariškiai, kurie esą buvo sudarę neoficialų susitarimą su nepriklausomos Lietuvos pusėn stojusiais pareigūnais.
Vis dėlto, R. Kazokevičius patikino, kad muitinės vadovai buvo davę nurodymus nedelsiant pranešti, jeigu prie pasienio yra pastebimi omonininkų automobiliai. Tokiais atvejias Medininkuose dirbantys pareigūnai griežtos atskaitomybės dokumentus ir surinktus mokesčius paslėpdavo maiše, be to, kartais vienas pareigūnas pabėgdavo pasislėpti į mišką.
„Kariškiai mums visą laiką sakydavo – šios sienos neturi būti, - prisiminė tragedijos dieną Medininkų pasienio postui vadovavęs A. Naraškevičius. – OMON pareigūnai elgėsi arogantiškai – niekada nesustodavo prieš važiuoti draudžiančius ženklus, norėdami mus įbauginti sukdavo ratus aplink pasienio postą“.
„Kartą atvažiavę kariškiai paleido seriją šūvių į posto namelį – gerai, kad muitininkai iš karto atsigulė ant žemės, kitaip būtų negyvi“, - sakė posto viršininkas.
Kad muitininkai Medininkuose jautėsi nesaugiai, trečiadienį patvirtino ir Irena Mauručaitienė, kurią tragedijos išvakarėse kolegos išleido į namus.
„Po to, kai gegužę buvo sudegintas mūsų posto namelis, vyrai nusprendė, kad naktimis moterys nebudės“, - kalbėjo I. Mauručaitienė.
Moteris teigė girdėjusi savo pamainos viršininko pokalbį su vienu generolu, kurio jos kolega nenorėjo praleisti per pasienį. Pasak liudytojos, rusas keikė ir Lietuvos, ir TSTS valdžią.
„Jeigu būtų mano valia, ir Vytautą Landsbergį, ir Michailą Gorbačiovą sudeginčiau krūvoje“, - piktinosi nauja tvarka kariškis.
Anksčiau OMON‘e dirbęs dabar jau buvęs Vilniaus policijos vadas Erikas Kaliačius teisme buvo kategoriškas – vyriškis įsitikinęs, kad Medininkų poste dirbusius pareigūnus išžudė iš Rygos atvykę omonininkai.
„Kiek man yra žinoma, tai buvo TSRS specialaus padalinio darbuotojai - faktai yra akivaizdūs, - teisme kalbėjo E. Kaliačius. – Manau, kad tai buvo Rygos OMON padalinys“.
Jis sakė girdėjęs, kad Lietuvos omonininkai važiuodavo į Rygą ir palaikė labai draugiškus santykius su kolegomis.
DELFI primena, kad iš viso byloje parodymus yra davę net 223 liudytojai. Vienintelis likęs gyvas tragedijos liudininkas – muitininkas Tomas Šernas jau yra davęs parodymus.
Prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, kad buvęs TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas K. Michailovas yra kaltinamas 1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste nužudęs Lietuvos pasieniečius. Už tai Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.