Per tą laiką Klaipėdos PSPC privalo ieškoti kelių, kaip gauti licenciją šiai veiklai. Tačiau suaugusieji nuo šiol už reabilitacijos ir echoskopijos paslaugas turės mokėti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Alfredas Bumblys "Klaipėdai" teigė, kad įstaiga turėjo pakankamai laiko susitvarkyti šiai veiklai būtinus dokumentus.
Pasak dienraščio, reabilitacijos paslaugos klaipėdiečiams yra prieinamos sunkiai - atsiradus kvotoms, ne kiekvienas gali nuvykti į sanatorijas. Tuo tarpu Klaipėdos PSPC Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje iki šiol nemokamai buvo teikiamos fizioterapijos, masažo ir kineziterapijos paslaugos.
Pasak Klaipėdos PSPC Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjo Vladimiro Rožnovo, pacientas bent dalį būtinų paslaugų gaudavo nemokamai, dalį nusipirkdavo pats. Dabar jam už minimalų procedūrų skaičių gali tekti mokėti iki 30 litų ir daugiau.
Viena masažo procedūra, kurių penkias pacientas galėdavo gauti nemokamai, kainuoja apie 10 litų. Per mėnesį čia reabilitacinė pagalba būdavo suteikiama daugiau nei pusantro tūkstančio pacientų.
V.Rožnovas mano, kad įvedus vien tik mokamas reabilitacijos paslaugas, padaugės lėtinėmis ligomis sergančių žmonių.
Pasak Klaipėdos savivaldybės sveikatos skyriaus viršininkės Janinos Asadauskienės, istorija dėl reabilitacijos paslaugų legalizavimo tęsiasi jau keletą metų - dėl licencijos kreiptasi dar 1999 metais. Tada sulaukta akreditavimo tarnybos atsakymo, kad norint gauti licenciją, reikia atlikti skyriaus remontą, įrengti priėjimus invalidams.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus remontui, naujai įrangai įsigyti buvo skirta beveik pusė milijono pačios įstaigos ir savivaldybės lėšų. J.Asadauskienės teigimu, visus reikalavimus atitinkantis skyrius po remonto negali prisišaukti akreditavimo tarnybos pareigūnų. Jie nei atvyksta apžiūrėti skyriaus, nei atsiunčia oficialų raštą, dėl kokių priežasčių jam nesuteikiama licencija.
Pasak dienraščio "Klaipėda", klaipėdiečiai, per daug uoliai vykdydami sveikatos apsaugos reformas, patys sau tapo priešais. Vilniuje ir Kaune, kur nebuvo skubėta steigti pirminės sveikatos priežiūros centrų ir reorganizuoti poliklinikų, jie ir šiandien veikia.