Sociologai apklausė 14 valstybių – Bulgarijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, ispanijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos – gyventojus. Mūsų šalyje rugsėjį buvo apklausta 1 tūkst. suaugusiųjų, 1991 m. pavasarį – perpus mažiau.
Stiprus lyderis mielesnis
Nors lietuviai, kaip ir kiti Rytų europiečiai, vertina demokratiją, jiems svarbesnė yra klestinti ekonomika. Šio regiono valstybės nėra unikalios – sunkmečiu taip pat galvoja ir nemažai vakariečių. Visose tirtose buvusio sovietinio bloko valstybėse dauguma apklaustųjų nurodė, kad svarbiausia jiems – ekonomikos klestėjimas. Lietuvoje šį atsakymą pasirinko 72 proc. arba maždaug tiek pat, kiek Rusijoje. Ekonomika svarbesnė dar daugiau ukrainiečių, čekų, bulgarų ir vengrų.
Paklausti, kas svarbiau – stiprus lyderis ar demokratiška vyriausybė, 49 proc. lietuvių pasirinko pirmąjį ir 42 proc. – antrąjį variantą. Stiprus lyderis svarstyklių lėkštelę labiausiai nusveria Ukrainoje (69 proc. ir 20 proc.), demokratiška valdžia – Slovakijoje (12 proc. ir 81 proc.). Simpatijas lyderiui mūsų šalies gyventojai reiškė ir 1991 m., tik jos tuomet buvo gerokai didesnės – 70 proc.
Lietuviai, prieš du dešimtmečius labiausiai iš visų galvoję, kad sėkmė gyvenime priklauso nuo pašalinių jėgų, o ne nuo paties žmogaus, dabar gerokai pakeitė nuomonę (anuomet taip galvojo 64 proc. žmonių, dabar – 45 proc.). Tačiau mūsų šalyje daugiausiai žmonių (aštuoni iš dešimties) labiau pritarė tam, kad gerovę užtikrintų valstybė, o ne kiekvienas galėtų siekti savo tikslų be valstybės kišimosi. Su pastarąja nuomone pritarė kas šeštas žmogus – mažiausiai iš visų tirtų valstybių ir gerokai mažiau nei 1991 m.
Teisingas teismas svarbiausias, bet dauguma jo pasigenda
Ketvirtadaliui lietuvių nepatinka, kad buvo pereita nuo vienpartinės prie daugiapartinės politinės sistemos, daugiau nei pusė (maždaug tiek pat, kiek Rusijoje) tai įvertino teigiamai. Prieš du dešimtmečius tokiu pokyčiu džiaugėsi trys ketvirtadaliai apklaustųjų mūsų šalyje.
Panašiai kaip rusai lietuviai įvertino ir demokratijos padėtį savo šalyje (patenkinti du trečdaliai, nepatenkinti maždaug 60 proc.). Vos šeštadalis jų sutiko, kad politikai rūpinasi, ką galvoja paprasti žmonės (1991-aisiais jų buvo dvigubai daugiau). Kritiškiau politikus dabar vertina tik bulgarai.
Komentuodami, kurios demokratijos vertybės jiems svarbiausios, daugiausiai lietuvių paminėjo teisingą teismą (59 proc.) ir laisvą žiniasklaidą (50 proc.). Tačiau mažiausiai žmonių įsitikinę, kad Lietuvoje veikia teisingo teismo institutas (5 proc.). Tik kas septintas mano, kad sėkmingai funkcionuoja daugiapartinė rinkimų sistema ir laisva spauda. Daugiausiai – bemaž pusė – sutiko, kad šalyje egzistuoja religijos laisvė.
Ekonominę padėtį vertina geriau nei 2007 m.
Dauguma tyrime dalyvavusių valstybių gyventojų nepatenkinti situacija savo šalyse. Žmonės buvusiame sovietiniame bloke kaip didžiausias problemas nurodė korupciją, nusikalstamumą ir narkotikus.
Beveik visose šalyse daugiau nei pusė gyventojų dabartinę padėtį įvertino neigiamai. Lietuvoje tokių buvo 90 proc., vos 7 proc. žmonių situacija patenkinti. Pesimistiškiau nusiteikę tik vengrai (atitinkamai 91 proc. ir 6 proc.). Iš vakariečių prasčiausiai situaciją įvertino ispanai (75 proc.). Labiausiai esama padėtimi patenkinti vokiečiai, slovakai ir lenkai (nuo trečdalio iki pusės). Situacija nepatenkinti du trečdaliai britų ir amerikiečių, šeši iš 10 rusų.
Pasak tyrėjų, daugumai šalių kapstantis iš krizės, gyventojų požiūris į esamą padėtį, lyginant su 2007 m., pasikeitė nedaug ar net pagerėjo. Pavyzdžiui, Lenkijoje padėtimi patenkinti daugiau nei trečdalis žmonių, o prieš dvejus metus tokių buvo 18 proc. (tiesa, pernai jų dalis siekė 42 proc.). Čekijoje patenkintųjų yra 28 proc. (2007 m. – 23 proc.), Prancūzijoje – atitinkamai 32 proc. ir 22 proc., JAV – 30 proc. ir 25 proc., Vokietijoje – 48 proc. ir 33 proc.
Tačiau vertindami konkrečiai ekonominę padėtį žmonės išreiškė daugiau pesimizmo. Lietuvos gyventojai, kurių 93 proc. ją apibūdino kaip blogą, iš šiuo aspektu nusileido tik vengrams (94 proc.), tačiau pagal žmonių, situaciją laikančių gera, skaičių (3 proc.) atsidūrė pačiame gale. Mažiausiai galvojančių, kad ekonominė padėtis yra prasta, ir daugiausiai galvojančių priešingai (atitinkamai 59 proc. ir 38 proc.) yra Lenkijoje.
Didžiausia problema Lietuvoje, anot gyventojų, yra korumpuoti politiniai lyderiai (78 proc.), toliau rikiuojasi nusikalstamumas (76 proc.) ir narkotikai (66 proc.). Panašios tendencijos užfiksuotos daugumoje buvusio sovietinio bloko šalyse. Nuomonės labiau išsiskyrė problemų sąrašo apačioje: nors daugelyje šalių mažiausią galvos skausmą kelia imigracija, lietuviai nurodė etninius konfliktus (17 proc.), terorizmą (27 proc.) ir tik tuomet imigraciją (29 proc.).
Mažiausiai korupcija valdžioje susirūpinę rusai ir slovakai (maždaug pusė jų), pirmiesiems daugiausiai nerimo kelia narkotikai (54 proc.), antriesiems – nusikalstamumas (55 proc.). Beje, Rusijoje, kuri laikoma nedraugiška imigrantams šalimi, imigracija laikoma viena mažiausių problemų (17 proc.).