Išvyksta šeimos neturinčios moterys
Anot M. Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Ekonomikos katedros lektorės Vaidos Lisauskaitės, tai, žinoma, ne pati svarbiausia emigracijos priežastis, tačiau užsienyje moterys iš tiesų jaučiasi labiau vertinamos.
„Kaip moteris Lietuvoje gali įgyti darbdavio pasitikėjimą, kai į ją žiūrima kaip į daiktą? Ji turi dėti dvigubai daugiau pastangų, kad pasiektų tokią pačią pagarbą, kokią gauna vyras. Žinau nemažai gyvų pavyzdžių, kai moteris, turinti aukštojo mokslo diplomą, papildomai įsidarbina valytoja, kad uždirbtų tiek pat, kaip vyras viename poste“, - teigė pašnekovė.
Anot jos, didesnę moterų emigraciją skatina ir tai, kad jos jaučiasi labiau atsakingo už šeimos išlaikymą, todėl jos nebijo net ir juodžiausio darbo, bando įsitvirtinti, tuomet pasiima vieną vaiką, paskui – kitą. „Toks labai dažnas išsiskyrusių moterų, kurių pas mus tikrai nemažai, elgesio modelis“, - teigė lektorė.
Tyrimų duomenys rodo, kad vis didesnę dalį (nuo 55 proc. iki 80 proc.) emigravusiųjų sudaro moterys, ypač nesusituokusios (pastarųjų metų duomenimis – 67 proc., 2001 m. – 43 proc.) ir turinčios aukštojo mokslo diplomą.
„Todėl galima teigti, kad emigracija – tai lyčių nelygybės šalyje pasekmė, kurią reikia atitinkamai ir spręsti. Apie tai liudija skyrybų statistika, didelis vienišų moterų lyginamasis svoris Lietuvoje: 35,7 proc. moterų yra vienišos, 11,4 proc. – išsituokusios, dar 13,2 proc. – našlės. Palyginimui, vyrų našlių – tik 2,5 proc. Todėl dažnai buityje galima išgirsti pagrįstą teiginį, kad Lietuva – vienišų moterų kraštas. Tokia situacija verčia moteris ieškoti savo lūkesčių realizavimo galimybių už Lietuvos ribų. Taip valstybė praranda išsilavinimą įgijusius, jaunus, iniciatyvius žmogiškuosius išteklius“, - svarstė V. Lisauskaitė.
Tarp emigruojančių žmonių taip pat vis didesnę dalį sudaro jauni, gerą išsilavinimą įgiję, verslūs ir iniciatyvūs asmenys, taip pat jaunos šeimos. 2007 m. duomenimis, apie 18 proc. emigrantų – 25–29 metų amžiaus (2001 m. – 14 proc.), 13 proc. – 20–24 metų amžiaus (2001 m. – 14 proc.), 13 proc. – 30–34 metų amžiaus (2001 m. – 11 proc.), 60 metų ir vyresni – 4 proc. (2001 m. – 8 proc.). Pastaruoju metu kas ketvirtas jaunas emigrantas yra baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą (2006 m. – kas penktas, 2001 m. – kas devintas), tarp emigrantų gausu ir aukštos kvalifikacijos pagyvenusių asmenų (mokslininkų, gydytojų).
Tarp nusikaltimų aukų vyrauja moterys
Anot V. Lisauskaitės, svarbus lyčių nelygybės rodiklis – saugumo pojūtis. Pagal 2008 m. kriminalinę statistiką, kas penktas asmuo, patyręs sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo moteris. Seksualinės prievartos aukomis per 2008 m. tapo 243 moterys ir 27 vyrai. 2008 m. šeimoje nuo sutuoktinio ar sugyventinio nukentėjo 360 moterų ir 82 vyrai. Vyrai pirmauja tik žmogžudysčių bylose – pernai buvo nužudytos 87 moterys ir 241 vyras.
Taigi moterys 4,4 karto dažniau nei vyrai tampa smurto šeimoje aukomis ir maždaug 1,7 karto dažniau nukenčia nuo apiplėšimų, tačiau nužudoma moterų 2,8 karto mažiau nei vyrų.
„Pasaulyje pastaraisiais metais labai aktyviai tiriama smurto nuostolių įtaka šalies ekonomikai. Valstybės ir visuomenės patiriamų smurto nuostolių skaičiavimų tikslingumą įrodo daugelyje pasaulio šalių atlikti tyrimai, kuriuos inicijavo Pasaulinė sveikatos organizacija. Gauti rezultatai neabejotinai įrodo, kad smurtas visuomenei ir valstybei brangiai kainuoja.
Pavyzdžiui, 2002 m. JAV ekonominių smurto nuostolių vertė siekė 3,3 proc. BVP, Suomijoje – 3,5 proc., o pagal Lotynų Amerikos šalyse atliktus skaičiavimus analogiški nuostoliai Brazilijoje sudarė 10,5 proc., Venesueloje – 11,8 proc., Kolumbijoje – netgi 24,7 proc. BVP. Ekonominis nusikalstamos veiklos efektas įvertinamas kaip individualūs tiesioginiai kaštai – pašalpos, išmokos, prarastos pajamos, taip pat psichologiniai kaštai ir prarastos investicijos į žmogiškąjį kapitalą“, - teigė pašnekovė.
Remiantis apklausų duomenimis, Lietuvoje 10 proc. moterų fizinę prievartą šeimose patiria dažnai, 20 proc. moterų – kartais ir tik 20 proc. moterų respondenčių nebuvo patyrusios prievartos šeimose. Psichologinį smurtą arba prievartą patiria net 82 proc. moterų.
Anot V. Lisauskaitės, vien 2006 m. suteikta vienkartinė teisinė ir socialinė pagalba 1 245 smurto aukoms. Tai valstybei kainavo apie 1,6 mln. litų. Įvertinant tai, kad 10 proc. Lietuvos moterų (apie 179,9 tūkst.) dažnai patiria smurtą, smurto aukų individualių išlaidų ir valstybės patiriamų išlaidų suma (skaičiuojant po 1 300 litų 4 kartus per metus) sudaro apie 935,5 mln. litų (neįskaitant darbdavio patiriamų nuostolių), o tai yra 3,6 proc. 2009 m. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti arba 1,1 proc. 2008 m. Lietuvos BVP. Dėl šių nuostolių kiekvienam Lietuvos gyventojui per metus vidutiniškai tenka 280 litų papildomų išlaidų.
Pagalbą aukoms pirmiausiai sudaro finansinė parama: apgyvendinimo ar prieglobsčio, gydymo išlaidos, būtinoji medicininė pagalba, teisinių konsultacijų bei krizės intervencijos konsultacijos. Antroji fazė – po tam tikro stabilizacijos periodo – turėtų būti papildyta psichologine konsultacija.
„Tai nereiškia, kad visi šie pinigai tiesiogiai sumokami iš valstybės biudžeto. Gali būti, kad daugeliu atvejų tai asmeninės moterų lėšos, kurias jas sumoka iš savo mažo biudžetėlio. Šiuo atveju norėjau parodyti, kokie yra smurto šeimoje ekonominių nuostolių mastai“, - teigė pašnekovė.