Tokius rezultatus atskleidė tarptautinis tyrimas, kuriame „Pew Research Center“ lygino kai kurių Rytų Europos ir Vakarų šalių gyventojų nuomonę 1991-aisiais ir 2009-aisiais. Sociologai apklausė 14 valstybių – Bulgarijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, ispanijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos – gyventojus. Mūsų šalyje rugsėjį buvo apklausta 1 tūkst. suaugusiųjų, 1991 m. pavasarį – perpus mažiau.
Paprašyti įvertinti Bažnyčios rolę jų šalies politiniame gyvenime, daugiau nei pusė respondentų beveik visose tirtose buvusio sovietinio bloko šalyse nurodė, kad ji yra tinkama (Lietuvoje – 55 proc.).
Išimtis – Lenkija ir Bulgarija, kur taip galvoja po trečdalį gyventojų. Tik jei 54 proc. lenkų norėtųsi, kad Bažnyčia reikštųsi mažiau, kas antram bulgarui norėtų didesnio aktyvumo (priešingai galvoja 8 proc. lenkų ir 6 proc. bulgarų).
Lietuvoje 13 proc. apklaustųjų atrodo, kad Bažnyčios vaidmuo politiniame gyvenime yra per menkas (šiuo požiūriu ji aplenkė tik Lenkiją), 21 proc. – kad per didelis. Su pastarąja nuomone sutinka tiek pat rusų ir ukrainiečių, daugiau taip pat yra tik lenkų.
1991 m. mūsų šalyje Bažnyčios įtaką per didele vadino 31 proc. žmonių, per maža – 16 proc., beveik pusei ji atrodė tinkama.
Religingiausi – amerikiečiai ir lenkai
Kaip rašoma tyrime, daugumos buvusių sovietinio bloko šalių gyventojai nesijaučia religingi. Lietuvoje tik 19 proc. apklaustųjų nurodė, kad religija jiems yra itin svarbi. Panašūs rezultatai užfiksuoti daugelyje tirtų šio regiono valstybių: Rusijoje – 21 proc., Ukrainoje – 20 proc., Slovakijoje – 19 proc., Vengrijoje ir Bulgarijoje – po 15 proc.
Mažiausiai religingi yra čekai – religija svarbi vos 7 proc. jų, 82 proc. pamaldose lankosi retai ar visai nesilanko, trys ketvirtadaliai visai nesimeldžia.
Išimtis šiuo požiūriu yra lenkai – beveik pusė jų kas savaitę lankosi pamaldose, trečdalis meldžiasi kasdien, šiek tiek daugiau jų religijai teikia itin didelę reikšmę. Lietuvoje, kuri dažnai vadinama Marijos žeme ir laikoma religingu kraštu, kasdien meldžiasi 13 proc. žmonių, dar mažiau kas savaitę lanko pamaldas.
Tarp Vakarų Europos gyventojų religingiausi yra italai – kas ketvirtam tikėjimas yra itin svarbus, trys iš dešimties meldžiasi kasdien, tiek pat kas savaitę lankosi pamaldose. Tuo metu Prancūzijoje, kuri pasirodė esanti mažiausiai religinga, tikėjimas svarbus vos 13 proc. žmonių, tiek pat jų meldžiasi kasdien ir tik 7 proc. pamaldose lankosi kas savaitę.
Visas tirtas šalis religingumu pranoko JAV – čia po 55 proc. žmonių mano, kad tikėjimas yra itin svarbus dalykas, ir meldžiasi kasdien, o kas savaitę pamaldose lankosi keturi iš dešimties (bet tai yra truputį mažiau nei Lenkijoje).
Visose tirtose šalyse moterys yra pastebimai religingesnės už vyrus. Lietuvoje tikėjimas svarbus dešimtadaliui vyrų ir ketvirtadaliui moterų.
Religingiausi yra vyresnio amžiaus žmonės – įpusėję septintą dešimtį ir vyresni, mažiausiai religingas 18-29 m. amžiaus jaunimas. Lietuvoje pastarojoje grupėje tikėjimas svarbus vos 8 proc. žmonių, o tarp vyriausiųjų – 48 proc. Skirtumas tarp šių grupių religingumo – 40 procentinių punktų – yra vienas didžiausių tarp tirtų šalių (didesnis skirtumas užfiksuotas tik Lenkijoje – aitinkamai 16 proc. ir 64 proc.).
Tuo metu Prancūzijoje visų amžiaus grupių atstovai religingi beveik vienodai (tiesa, tikėjimas kiek svarbesnis ne tik patiems vyriausiems, bet ir patiems jauniausiems).
Rytų Europoje žmonės, gyvenantys kaimiškose vietovėse, yra religingesni už miestiečius. Šis skirtumas ypač pastebimas Lenkijoje.