„Reformų tvarkaraštis padės kontroliuoti, kaip įgyvendinami prisiimti įsipareigojimai pertvarkyti Lietuvos kariuomenę, kad pajėgos galėtų įsijungti į kolektyvinės gynybos sistemą, atsako į krizes operacijas bei organizuoti krašto gynybą iki atvyks sąjungininkų pastiprinimas“, - pabrėžė krašto apsaugos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas.
Pasak sekretoriaus, konsultacijų metu Briuselyje bus aptariama ir vertinama, ar Lietuva vykdo įsipareigojimus pagal savo numatytą planą rengtis kolektyvinei gynybai, ar vykstančios reformos atitinka šiuo metu pradėtą ir NATO pajėgumų pertvarką, kuriant mobilias, greitai perdislokuojamas ir aukštos parengties pajėgas.
Permainos daugiausia palies Lauko pajėgas (LP) – nebeliko Rytų apygardos, šiemet pradėta transformuoti ir Vakaru apygarda (planuojama baigti 2004 m.) Ateityje LP sudarys pagal NATO karinius reikalavimus sukurta nuolatinės parengties brigada „Geležinis vilkas“ ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP).
P. Malakauskas pažymėjo, kad naujos užduotys KASP suteiks panašumo į NATO šalių nacionalinę gvardiją ar krašto saugumo pajėgas. Savanoriams bus patikėta saugoti strateginius objektus, priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas, teikti paramą civiliams nelaimių atveju, administruoti rezervą ir parengti kariškius tarptautinėms misijoms. Pavyzdžiui, šiemet iš savanorių pajėgų buvo suformuota Irake jau dirbanti orlaivių aptarnavimo specialistų komanda.
Taip pat numatoma įsteigti nedideles specialiųjų operacijų pajėgas, kurias sudarys Jėgerių batalionas ir Ypatingosios paskirties tarnyba. Anot P. Malakausko, naujos grėsmės, tarptautinių operacijų Afganistane ir Irake patirtis parodė, kad gerai parengtoms elitinėms specialiosioms pajėgoms tenka svarbus vaidmuo karinių krizių metu.
„Geležinio vilko“ brigados Ruklos Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas jau yra parengtas dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijose už Lietuvos ribų. Tačiau atsižvelgus į šiuolaikinės karybos praktiką , turi būti suformuoti ir kovinės paramos bei kovinio aprūpinimo – artilerijos, ryšių, karo medicinos ir kt. padaliniai.
Bus stiprinama ir brigada. Ją sudarys keturi batalionai – Ruklos Algirdo, Panevėžio Mindaugo, Alytaus Birutės ir Tauragės Kęstučio motorizuotieji pėstininkų batalionai. Dabartinius Šiaulių Vaidoto ir Marijampolės Vytenio motorizuotuosius pėstininkų batalionus iki 2003 metų pabaigos numatoma pertvarkyti į logistinės paramos padalinius.
Klaipėdos Butigeidžio dragūnų batalionui bus patikėtos kovinės paramos funkcijos, jo bazėje planuojama įkurti KASP rengimo mokyklą. Ši reorganizacija turėtų būti atlikta iki 2004 metų pabaigos.
Karinėse oro pajėgose numatoma iki 2005 metų sujungti dvi oro bazes: plėtoti Šiaulių aviacijos bazę, o Panevėžio – uždaryti. Karinėse jūrų pajėgose planuojama palaipsniui atsisakyti pasenusios ginkluotės ir technikos. Lėšos bus sutelktos minų paieškos ir išminavimo darbams jūroje, bendros Baltijos šalių eskadros stiprinimui.
„Lietuva kuria valstybės finansinėmis galimybėmis paremtus karinius pajėgumus“, - sakė krašto apsaugos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas.