49 metų V.Ramonas ir pora metų jaunesnis G.Staniulis planuoja grįžti į Lietuvą panašiu maršrutu kaip skrido į priekį - per Kanadą, Grenlandiją, Islandiją, Norvegiją, tik neketina leistis Niujorke. Skrydžio į Lietuvą startas numatytas pirmadienį.

Kelionė atgal, Kauno aeroklubo direktoriaus nuomone, turėtų užtrukti trumpiau, nebent vėl sutrukdytų orai.

Pilotai 7,5 tūkstančių kilometrų distanciją nuo Kauno iki Niujorko tikėjosi įveikti per 35-37 valandų skrydį. Dėl nepalankių oro sąlygų ir techninių problemų - per atsitiktinumą Bergene sulūžusį sraigtą - skrydis truko 16 parų.

Anksčiau buvo planuota, kad pilotai į Lietuvą grįš liepos 19 ar 20 dieną.

Birželio 20 dieną prasidėjusį skrydį per Atlanto vandenyną į JAV ir atgal kauniečiai pilotai skiria prieš 70 metų tragiškai pasibaigusiam legendiniam "Lituanica" skrydžiui.

Pavykus V.Ramono ir G.Staniulio sumanymui, tai būtų pirmasis skrydis iš Lietuvos per Atlantą ir atgal lengvu lėktuvu.

Ankstesniais kartais, pagerbiant legendinių Lietuvos lakūnų žygį, nedideli lėktuvai keletą kartų perskrido Atlantą tik į vieną pusę - iš JAV į Lietuvą.

V.Ramono ir G.Staniulio pilotuojamas JAV pagamintas dvimotoris lėktuvas "Piper Twin Comanche" yra gerokai modernesnis už vienmotorę "Lituanica", tačiau jame, kaip ir "Lituanica", nėra tolimojo ryšio priemonių, nuo apledėjimo apsaugančios sistemos.

Du lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną pakilo iš Niujorko nedideliu vienmotoriu lėktuvu "Bellanca", pavadinę jį "Lituanica", kad be nutūpimo perskristų Atlanto vandenyną ir pasiektų Kauną.

Sėkmingai įveikę Atlantą ir didžiąją Europos dalį, dėl iki šiol neišaiškintų priežasčių jie žuvo liepos 17 dieną tuometinės Vokietijos Soldino miške (dabar Lenkijoje), belikus vos keliems šimtams kilometrų iki kelionės tikslo.

Per 37 valandas 11 minučių įveiktas 6411 kilometrų atstumas buvo antrasis to meto aviacijos pasiekimas.

Šiemet, minint tragiškai pasibaigusio skrydžio 70-ąsias metines, Lietuvoje bei Lenkijoje vyksta daugybė renginių.