Tokius rezultatus atskleidė tarptautinis tyrimas, kuriame „Pew Research Center“ lygino kai kurių Rytų Europos ir Vakarų šalių gyventojų nuomonę 1991-aisiais ir 2009-aisiais.
Bijo net Irako ir Irano
Paklausti, kokia valstybė gali kelti didžiausią pavojų ateityje, tik Lietuvos, Lenkijos ir Čekijos gyventojai dažniausiai nurodė Rusiją. Ją paminėjo 39 proc. lietuvių, 45 proc. lenkų ir 21 proc. čekų. Kas dešimtas Lietuvos gyventojas nurodė Kiniją arba Baltarusiją, kiek mažiau – Iraką arba Iraną. 1991 m. net 69 proc. apklaustųjų minėjo Sovietų Sąjungą ir vos 2 proc. – Kiniją. Kitų minėtų šalių sąraše nebuvo.
Nepaisant didelės Lietuvos visuomenės dalies neigiamo nusistatymo Rusijos atžvilgiu, net 18 proc. gyventojų mano, kad ši šalis ateityje galėtų tapti patikimiausiu sąjungininku. Daugiausiai žmonių – 21 proc. paramos tikisi iš ES, lygiai penktadalis – iš Latvijos, po 19 proc. – iš JAV ir visas tris susivienijusias Baltijos valstybes.
Prieš du dešimtmečius daugiausiai simpatijų sulaukė Jungtinės Valstijos (21 proc.). Rusiją paminėjo 5 proc. respondentų, Latviją ir Baltijos valstybes – po 1 proc.
Beje, pati Rusija mūsų regioną įsivaizduoja ne taip teigiamai – jis, paminėtas 10 proc. respondentų, patenka į galimų priešų penketuką. JAV nurodė 57 proc., Gruziją – 32 proc., Ukrainą – 20 proc., Kiniją – 16 proc.
Amerikiečius kaip galimus didžiausius sąjungininkus nurodė vieninteliai lenkai. Užtat bulgarai ir ukrainiečiai pirmiausiai tikisi Rusijos paramos, o ši – Baltarusijos.
Gąsdina priklausomybė nuo rusiškos energijos
Nerimas dėl Rusijos jaučiamas ir Rytų, ir Vakarų Europoje. Dauguma respondentų neslėpė susirūpinimo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo rusiškos energijos ir šios šalies neigiamos įtakos jų valstybėms. Tiesa, anot tyrėjų, tendencijos visose tirtose šalyse nėra vienodos, pavyzdžiui, bemaž pusė ukrainiečių ir bulgarų (atitinkamai 46 proc. ir 45 proc.) šia įtaka džiaugiasi.
Bet didelė dalis apklaustųjų buvusiose sovietinio bloko valstybėse įsitikinę, kad Rusija daro neigiamą įtaką (Lietuvoje taip galvoja 39 proc., Vengrijoje – 42 proc., Čekijoje – 44 proc., Lenkijoje – net 59 proc.).
Kad Rusijos įtaka gera, tvirtino 40 proc. vokiečių, kiek daugiau nei trečdalis prancūzų, kas ketvirtas italas ir kas penktas britas bei ispanas. Užtat net 57 proc. prancūzų galvoja, kad šios šalies įtaka yra neigiama.
Visose šalyse, išskyrus Bulgariją, daugiau nei pusė gyventojų išreiškė susirūpinimą priklausomybe nuo Rusijos tiekiamos energijos ar jos žaliavos. Lietuvoje tokių buvo 61 proc., Vokietijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Vengrijoje – 62-76 proc. Labiausiai dėl to nerimauja lenkai (79 proc.), mažiausiai – ispanai ir prancūzai (kiek daugiau nei pusė), bulgarai (45 proc.).
Ukrainoje dėl šios priklausomybės susirūpinę 73 proc. žmonių – 10 procentinių punktų daugiau nei prieš porą metų, mat per tą laiką ji buvo įsivėlusi į ne vieną energetinį konfliktą su Rusija.
Mažiausiai lietuvių supeikė JAV įtaką
Jungtinių Valstijų įtaka vertinama prieštaringiau – daugiau žmonių apie ją atsiliepė palankiai, bet nemaža dalis išsakė ir neigiamą nuomonę. Vakaruose ji patinka kiek labiau (palankiai atsiliepė daugiau nei pusė Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos gyventojų).
Lietuvoje JAV įtaką teigiamai įvertino 39 proc. apklaustųjų, neigiamai – 18 proc. (mažiausiai iš visų šalių). Beje, teigiamas vertinimas itin sumažėjo – 1991 m. ją teigiamai vertino 62 proc. apklaustųjų. Daugumoje tirtų buvusių sovietinio bloko šalių simpatijų JAV atžvilgiu sumenko dar labiau (pavyzdžiui, Vengrijoje – nuo 75 proc. iki 33 proc.).
Šio tyrimo rezultatai panašūs į kitos apklausos, kurią „Pew Global Attitudes“ atliko šių metų pavasarį 24 valstybėse ir Palestinoje. „Nepaisant pagerėjusio bendro JAV įvaizdžio, visuomenės Europoje ir kitur yra linkę sakyti, kad ši valstybė daro neigiamą įtaką jų šalims. Ypač daug kas pajuto, kad Amerikos ekonomika turėjo neigiamos reikšmės jų šalių ekonomikoms“, – rašoma tyrime.
Vokietijos daromą įtaką teigiamai vertina 45 proc. lietuvių (mažiau taip galvojančių buto tik Ukrainoje – 40 proc., Italijoje – 46 proc.). Tačiau neigiamai apie ją Lietuvoje atsiliepė tik 6 proc. respondentų – mažiausiai tarp visų, užtat daugiausiai iš visų – 27 proc. galvoja, kad Vokietijos įtaka nėra nei gera, nei bloga. Palankiausiai ją vertina prancūzai (86 proc. pasirinko atsakymą „gerai“).
Gana daug simpatijų lietuviai jaučia Europos Sąjungai (ES): jos daromą įtaką palankiai įvertino 62 proc., nepalankiai – vos 8 proc. Prasčiausiai bloką vertina Rusija (teigiamai – 37 proc. arba mažiausiai iš visų, neigiamai – 25 proc.). Beje, blogiausios nuomonės apie ES yra britai – net 38 proc. jų pasirinko atsakymą „įtaka bloga“.
Kai kuriose šalyse tyrėjai klausė nuomonės ir apie Kinijos įtaką. Lietuvoje ją teigiamai įvertino 20 proc. žmonių, neigiamai – 24 proc. Ir vienų, ir kitų būrys per du dešimtmečius gerokai padidėjo – tuomet abu atsakymus buvo pasirinkę po 10 proc. respondentų.