Tokius rezultatus atskleidė tyrimas, kuriame „Pew Research Center“ lygino kai kurių Rytų Europos ir Vakarų šalių gyventojų nuomonę įvairiais klausimais 1991-aisiais ir 2009-aisiais.
„Geležinės uždangos“ subyrėjimas perbraižė Europos politinį žemėlapį: tokios šalys, kaip Sovietų Sąjunga ir Čekoslovakija, skilo, tačiau atsirado Lietuva ir Ukraina, – rašoma išvadose. – 1991 m. „Times Mirror Center“ atliktas tyrimas atskleidė, kad politinės sienos Europoje tebėra ginčų objektas. Naujausias tyrimas rodo, kad daugelio žmonių mintyse šie dalykai per beveik porą dešimtmečių dar nesusigulėjo.“
Paklausti, ar kaimyninių šalių teritorijos priklauso Lietuvai, teigiamai atsakė 40 proc. apklaustųjų (net ketvirtadalis jų visiškai sutiko su tokia nuomone, kiti linkę sutikti). 20 proc. žmonių linkę jai nepritarti ir tik 19 proc. kategoriškai paprieštaravo.
Tiek pat gyventojų visiškai nesutiko su šiuo teiginiu ir 1991 m. Tačiau galvojančių, kad kai kurios žemės turėtų priklausyti LIetuvai, o ne kitoms valstybėms, tuomet buvo 46 proc.
Kur kas daugiau žmonių, norinčių išplėsti savo šalių teritorijas, gyvena Bulgarijoje (66 proc. – 1991 m. jų buvo 52 proc.), Vengrijoje (atitinkamai 61 proc. ir 70 proc.), Rusijoje (58 proc. ir 22 proc. – šis augimas yra didžiausias tarp visų tirtų šalių), Lenkijoje (51 proc. ir 60 proc.).
Mažiausiai ambicijų gauti daugiau žemių turi ukrainiečiai (ir 1991 m., ir dabar to norėtų 24 proc. jų).
Iš tirtų Vakarų europiečių apie kitas teritorijas daugiausiai galvoja italų (48 proc. – beveik dukart daugiau, nei 1991-aisiais) ir ispanų (41 proc.). Tarp prancūzų taip manančių padaugėjo dvigubai – iki 25 proc.