Stipriau karpys valstybines pensijas?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) buvo siūliusi valstybines pensijas mažinti 10-30 proc., tačiau Liberalų sąjūdis ragina šias išmokas karpyti kiek stipriau – beveik perpus. Į valstybinių pensijų kategoriją patenka teisėjų, pareigūnų ir karių, nukentėjusių asmenų, mokslininkų bei pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos.
„Mūsų siūlymas yra labiau mažinti valstybines pensijas, negu kad siūlo SADM. Čia buvo vienas diskusijų objektas. Mes manome, kad iki 50 proc. galima būtų mažinti, nors yra numatyta 10-30 proc.“, - po koalicijos susitikimo pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę sakė E. Masiulis.
Pasak susisiekimo ministro bei Liberalų sąjūdžio pirmininko, SADM pavesta išsiaiškinti, kiek būtų sutaupoma, jeigu valstybinės pensijos būtų nurėžtos apie 50 proc., tuomet esą koalicija spręs, ar verta imtis šio žingsnio, ar ne.
Šiuo metu pirmojo laipsnio valstybinė pensija siekia 800 Lt, antrojo – 400 Lt.
Mokslininkų gaunamos valstybinės pensijos apskaičiuojamos įvertinant asmens mokslinį laipsnį ir stažą. Mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri siekia 200 Lt. Už kiekvienus daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės, o už kiekvienus habilituoto daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį papildomai mokama 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos įvairuoja priklausomai nuo žmogaus darbingumo lygmens bei kitų faktorių. Ji gali siekti nuo 150 Lt iki 1600 Lt.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydis nustatomas atsižvelgus į paskutiniojo dirbto mėnesio algą, o už ištarnautus metus mokama po 1 proc. priedo. Nuo buvusio darbo užmokesčio priklauso ir teisėjų valstybinės pensijos – priklausomai nuo išdirbtų metų jos gali siekti nuo 10 iki 45 proc. buvusios algos.
Valstybinės pensijos mokamos ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto.
Nori apsaugoti kelių fondą
E. Masiulis taip pat teigia nematantis nieko blogo, jeigu fiskalinis biudžeto deficitas padidėtų nuo dabar planuojamų 9,5 proc. iki 10 proc. Pasak ministro, svarbiausia, kad nebūtų karpomos investicinės programos bei Kelių fondo lėšos, mat tokiu atveju, jo nuomone, bus nušautas arklys, kuris turi tempti vežimą.
„Ar tai būtų siūlymai mažinti Kelių fondo pinigus, ar siūlymai mažinti valstybines investicijas, kai kurias programas, tai gali turėti labai didelės žalos. Jeigu mes nubrauksim (pinigus – DELFI), kitais metais kritimas bus ne 4 proc. Kitaip tariant, mes nušausim arklius, kurie turi tempti vežimą, bet vežimą liepsim kažkam tempti. Taip negali būti ekonomikoje“, - teigė politikas.
Liberalų sąjūdžio pirmininko tvirtinimu, Kelių fondo lėšos šiais metais, palyginus su praėjusiais, apkarpytos 50 proc., o to esą nepatyrė jokia valstybės programa. Pasak E. Masiulio, šiais metais Kelių fondui skirta 771 mln. Lt, kitais planuojama – 880 mln. Lt.
Nukirpti Kelių fondo lėšas, šalia kitų priemonių, yra siūlęs konservatorius, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys.
„Per šiuos metus Vyriausybė ir Seimas priėmė tiek sprendimų, kurie sumažino investicijas į Lietuvos ekonomiką, ir jeigu kitais metais tos investicijos vėl bus mažinamos, tai mes pasieksime dar vieną dugną ir nebesugebėsime įvykdyti jokių socialinių įsipareigojimų. Mes esame atėję ribą, kai nebegalime mažinti investicijų į Lietuvos ūkį ir ekonomiką, nes tada nebežinau, ką reikės daryti“, - pečiais gūžčiojo liberalas.
Savo ruožtu E. Masiulis neatmeta galimybės, kad fiskalinis biudžeto deficitas galėtų siekti 10 proc. ribą – esą svarbu, kad būtų skirta lėšų ekonomikos stimuliavimui.
„Mes neatmetam ir tokios alternatyvos, kad biudžeto deficitas galėtų didėti, bet didėjimas neturėtų būti labai stiprus. Bet jeigu mes kalbame apie didesnę ekonomikos motyvaciją kitais metais ir stimuliavimą, tai ar biudžeto deficitas bus 9,5 proc., ar 10 proc., tai gal nėra esminis skirtumas“, - svarstė E. Masiulis.
Mamos pusei metų bus paliktos ramybėje
Pirmadienį pas Seimo pirmininkę I. Degutienę susitikę koalicijos partneriai aiškaus sprendimo, kaip kompensuoti „Sodros“ ir valstybės biudžetų lėšų trūkumą, nepriėmė, bet sutarė, kad tikrai nebus didinamos „Sodros“ įmokos, atsisakoma naikinti neįgaliųjų transporto lengvatas, o motinystės (tėvystės) išmokos, kaip ir norėta, bus mažinamos ne nuo sausio, o nuo liepos.
Šiuo metu motinystės (tėvystės) išmokos pirmaisiais vaiko auginimo metais siekia 100 proc. buvusios algos, o antraisiais – 85 proc. buvusio atlyginimo.
Vyriausybė su mamomis buvo sutarusi nuo kitų metų liepos motinystės (tėvystės) išmokas mažinti 10 proc., bet vėliau persigalvojo ir terminą paankstino. Mamų interesus parėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pagrasino vetuoti „Sodros“ biudžetą, jeigu motinystės (tėvystės) išmokos bus mažinamos nuo sausio.
Tačiau Seime yra registruotas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas, kuriuo nuo 2011 m. pradžios motinystės (tėvystės) išmokas ketinama karpyti kiek stipriau: pirmaisiais vaiko auginimo metais norima mokėti 85 proc. buvusio atlyginimo, o antraisiais – 60 proc.
Tame pačiame įstatymo projekte siūloma, kad dirbantys tėvai, auginantys vaikus nuo 1 iki 2 metų, nepriklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio dydžio, gautų 50 proc. priklausančią pašalpą, o dvynukų, trynukų ar pametinukų susilaukusios mamos iš viso gautų 150 proc. buvusio atlyginimo dydžio pašalpą už visus vaikus kartu.
Prezidentė D. Grybauskaitė anksčiau yra sakiusi, kad, jos nuomone, motinystės (tėvystės) išmokas antraisiais vaiko auginimo metais būtina mažinti kiek stipriau, bet leisti tėvams užsidirbti.
„Aš visada siūliau antrus metus sumažinti labiau, bet leisti tėvams dirbti“, - Lietuvos televizijos laidai „Teisė žinoti“ yra sakiusi valstybės vadovė.
Nesutaria dėl trūkstamos sumos
A. Kubilius sako, kad sprendimai priimti atsižvelgus į koalicijos partnerių ir prezidentės D. Grybauskaitė prieštaravimus, tačiau jie esą sudaro apie 600 mln. Lt dydžio trūkumą, kurį reikia padengti kitais taupymo planais.
Tuo metu E. Masiulis teigia, kad trūkumas yra kur kas mažesnis. Pasak politiko, liberalų pasiūlytas sprendimas mažinti maksimalias bedarbių pašalpas nuo 1041 Lt iki 650 Lt (anksčiau planuota iki 819 Lt) leis sutaupyti apie 150 mln. Lt, dar apie 50 mln. Lt sutaupytų apsisprendimas nebeskirti 2 proc. GPM labdarai. Maža to, apie 50 mln. Lt esą būtų galima gauti sugrįžus prie siūlymo panaikinti Vaikų fondą (arba alimentų fondą).
„Galutinai apsispręsime artimiausiu metu“, - teigė premjeras, konservatorių-krikdemų lyderis Andrius Kubilius bei pabrėžė besitikįs siūlymų, kurie liestų koalicijos partnerių kuruojamų sričių eilutes.