Iš viso „Pew Research Center“ tyrime buvo analizuojama 14 šalių – Bulgarijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainos Vengrijos ir Vokietijos – gyventojų nuomonė.
1991 m. tyrimas atskleidė didžiulę antipatiją Rytų Europoje tautinių ir religinių mažumų atžvilgiu. Skylant Sovietų Sąjungai, įsiliepsnojo anksčiau rusenę etniniai konfliktai. Dabar ši įtampa ir priešiškumas tautinėms bei religinėms mažumoms atslūgo. Nepaisant to, neigiamas požiūris vis tiek egzistuoja, o kai kuriais atvejais net sustiprėjo. Anot tyrėjų, tai dažniausiai susiję su istoriniais dalykais: ankstesniu priešiškumu tarp kaimynų, seno nusistatymo prieš tam tikras religines ar tautines grupes.
Apskritai Rytų Europos gyventojai pliuralizmą visuomenėje vertina beveik taip pat palankiai, kaip vakariečiai. Dauguma respondentų sutiko, kad bet kuriai visuomenei naudinga būti įvairiai rasių, religijų ir kultūrų požiūriu. Tačiau Lietuvos gyventojai čia atsidūrė paskutinėje vietoje. Su tokia nuomone sutiko vos 51 proc., nesutiko 39 proc. jų (atitinkamai mažiausiai ir daugiausiai iš visų tirtų šalių).
Lyderės šiuo požiūriu – JAV (kad įvairovė sveika visuomenei, sutiko 92 proc., nesutiko 6 proc.), Prancūzija (90 proc. ir 10 proc.), Didžioji Britanija ir Vokietija (po 85 proc. ir 13 proc.), Ispanija (83 proc. ir 14 proc.). Iš buvusių sovietinio bloko šalių tolerantiškiausios atrodo Lenkija (68 proc. ir 22 proc.) ir Vengrija (65 proc. ir 30 proc.). Toliau eina Rusija (64 proc. ir 29 proc.).
Lenkai nuomonės nekeitė, rusai mėgsta mažiau
Tačiau pradėjus kalbėti apie konkrečias tautines mažumas, nemaža dalis gyventojų tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje atskleidė neigiamą požiūrį. Bene labiausiai jis išryškėja kalbant apie romus. Prasčiausiai šios tautybės atstovus vertina čekai ir italai (po 84 proc.), slovakai (78 proc.), vengrai (69 proc.).
Kiek mažiau nemėgstami žydai. Čia Lietuva ir vėl pirmauja – juos neigiamai įvertino 37 proc. respondentų (Vengrijoje ir Lenkijoje – po 29 proc., Rusijoje ir Slovakijoje – po 27 proc.), Ukrainoje – vos 13 proc.). Anot tyrėjų, mūsų šalyje ir Vengrijoje antižydiškos nuotaikos, lyginant su 1991 m., net sustiprėjo.
Itin neigiamu požiūriu pasižymi italai, tik ne į žydus, o į musulmonus (69 proc.). Jie nepatinka ir 46 proc. ispanų, tiek pat rusų nemėgsta tadžikų ir 60 proc. – čečėnų.
Trijose buvusiose SSRS respublikose – Lietuvoje, Rusijoje ir Ukrainoje – nuomonė apie daugumą tautinių mažumų, lyginant su komunizmo griuvimo laikais, pablogėjo.
Mūsų šalyje gerokai kritiškiau vertinami žydai: 1991 m. juos nepalankiai vertino tik 10 proc. respondentų – keturiskart mažiau nei dabar. Tai yra didžiausias nuomonės apie kurią nors tautinę mažumą posūkis į neigiamą pusę visose trijose šalyse. Blogiau nei prieš du dešimtmečius vertinami ukrainiečiai (neigiamą nuomonę apie juos turėjo atitinkamai 13 proc. ir 7 proc. respondentų). Daugiau simpatijų sulaukė rusai (vertinančiųjų neigiamai sumažėjo nuo 21 proc. iki 17 proc.) ir lenkai (atitinkamai 30 proc. ir 21 proc.).
Lenkijoje požiūris į lietuvius per beveik du dešimtmečius nepakito (mus neigiamai vertina tie patys 18 proc. lenkų). Tiesa, jų nuomonė apie ukrainiečius, žydus ir ypač vokiečius pastebimai pagerėjo. Nepalankiausiai vertinami rusai (41 proc.).
Tuo metu Rusijos ir Ukrainos gyventojų nuomonė apie lietuvius kito priešinga kryptimi, nei lietuvių apie juos. Rusų, neigiamai vertinančių lietuvius, padaugėjo nuo 28 proc. iki 38 procentų, o Ukrainoje sumažėjo nuo 13 proc. iki 11 proc. Beje, gerokai išaugo rusų, kurie nemėgsta ukrainiečių, skaičius – nuo 7 proc. iki 32 proc. Čečėnai, gruzinai, tadžikai ir lietuviai šioje šalyje nemėgstami dar labiau. Mažiau rusų – 27 proc., arba maždaug tiek pat, kiek 1991 m., nemėgsta tik žydų.