Vaikiškas komiksų žurnalas, reaguodamas į vaikų, savo skaitytojų, tėvų nusiskundimus, kad redakcija pateikia per mažai edukacinių patarimų, sugalvojo naują herojų Drąsių. Jis išgirsta, kad į automobilį saldainiais įviliota mergaitė skundžiasi, ir atbėga į pagalbą. Drąsius čiumpa Ūsą, jį sumuša, išgelbsti mergaitę ir pamoko, kad negalima imti saldainių iš svetimų žmonių.

Kaip bežiūrėsi, žurnalo „Flintas“ naujasis herojus turi panašių bruožų į įtariamąjį dviejų žmonių žmogžudyste Drąsių Kedį. Jis vilki alyvinį megztinį, yra šviesių plaukų, tvirtas ir raumeningas. Sutampa ir vardai. Be to, ir kito herojaus – Ūso – vardas sutampa su įtariamojo byloje dėl vaiko tvirkinimo pavarde. Ir įvykių scenarijus panašus – pedofilai, tvirkinimas, smurtas.

„Flinto“ redaktorius neneigia – Drąsius yra tas gerutis, kuris išgelbsti vaikus ir pamoko, kaip reikia elgtis. Taip Raimondas Jurgaitis, kai buvo pradėtas reklamuoti naujasis „Flinto“ numeris, teigė jį kalbinusiems žurnalistams.

Gal išties tokių herojų reikia mūsų vaikams? Gal rezonansą visuomenėje sukėlusių įvykių fone išryškintos istorijos gali padėti vaikams apsiginti? Juk ir be „Flinto“ žiniasklaidoje vis dažniau atsiranda visuomenėje gerai žinomų žmonių, kurie reiškia viešą paramą įtariamajam žmogžudystėmis Drąsiui Kedžiui. Pastaroji apie tai pasisakiusi – dainininkė Daina Bilevičiūtė, vienos televizijos laidos anonse neslepianti drąsos ir teigianti suteiksianti visokeriopą pagalbą ir prieglobstį, jei Drąsius Kedys pasibelstų į jos duris.

Vaikų psichika – nesusiformavusi

„Auginkime linčiuotojus, kol jie maži“, – be užuolankų situaciją komentuoja viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus. „Žiniasklaidos, reklamos savireguliacijos institucijos turėtų sureaguoti į šį atvejį“, – tęsia jis.

„Flinto“ turiniu taikomasi į tuos žmones, kurie negali apsiginti. Jauni, dar nesubrendę žmonės dar negali sąmoningai pasirinkti ir atsirinkti informacijos. 


„Aš niekada nekalbu apie minedus, zvonkes ir panašius dalykus, nes kalbėdamas tik tiražuoji jų vardus ir taip skatini dar labiau jais domėtis“, – sako Aurelijus Katkevičius, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius. Todėl jis nelinkęs komentuoti „Flinto“ redaktorių darbo. Tiesa, gali suprasti, kad A. Katkevičiui, šiaip neieškančiam žodžių kišenėje, sunku rasti tinkamą civilizuotą apibūdinimą tam, kas buvo padaryta.

„Nieko nėra žinoma šioje istorijoje, išskyrus tuos du lavonus. Kuo toliau, tuo daugiau klausimų kyla. Tuo tarpu vaikams, kurių sąmonė nesusiformavusi, buvo aiškiai akcentuota, kas yra gerutis, o kas yra blogas. Jau nekalbant apie tai, kad greičiausiai buvo pažeistos visos Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos, padėtis yra tokia, kad tikrai turėtų rimtai sureaguoti žiniasklaidos etiką prižiūrinčios institucijos“, – sako A. Katkevičius.

Vaikų psichologai, ne tik žiniasklaidos ekspertai, taip pat gana kategoriški. Linas Slušnys, žiniasklaidoje komentuodamas naująjį „Flinto“ komikso herojų, konstatuoja, kad vaikų psichikai toks turinys yra vienareikšmiškai žalingas, „nes vaikai mokomi, kad dviejomis žmogžudystėmis įtariamas žmogus gali būti didvyris“. Kitaip tariant, formuojama tam tikra lyderystės forma – asmuo, savo rankomis įvykdantis teismo nuosprendį, yra herojus. Tas, kuriuo reikėtų sekti.

Kitas klausimas, ar pajėgios etikos institucijos įvertinti „Flinto“ redaktorius?

Faktų gali pritrūkti

Ar tai, kas bus nuspręsta dėl „Flinto“, parodys, egzistuoja vis dėlto Lietuvoje žiniasklaidos savireguliacija ar ne? 

M. Katkus sako nenorintis būti toks kategoriškas – buvo daugybė atvejų, kurie galėjo ir turėjo patikrinti savireguliacijos kokybę. „Ne man tai vertinti. Turbūt kad ne, nėra tos savireguliacijos. Ketvirtoji valdžia turi dideles teises“, – sako jis. Apie savo pareigas žiniasklaida dažnai pamiršta. „Flintas“ – vienas iš tokių atvejų.

Deividas Velkas, Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas, teigia bijantis, jog gali pritrūkti faktų, kad būtų galima teisiškai įvertinti „Flinto“ herojų Drąsių pagal tai, kiek tai kenkia nepilnamečių psichikai.

„Aš kaip teisininkas sakiau, kad tikrai per anksti ieškoti herojų ir per anksti šią situaciją įkelti į vaikų pasaulį“, – sako D. Velkas. „Manau, kad vis dėlto tai yra daugiau žiniasklaidos etikos problema. Taip, kaip ir su vulgarybėmis. Maniau, kad kuriant naują Nepilnamečių nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą bus galima kovoti su vulgarybėmis, bet iš tiesų labai sunku tai įvilkti į teisės normas. O kad tas Drąsius – tai ne Drąsiaus Kedžio prototipas, o esą vardas kilęs nuo drąsaus žmogaus – „Flinto“ redaktoriaus išsisukinėjimas“, – sako D. Velkas.

„Šis žurnalas, skirtas labiau berniukams, piratauja. Jis elgiasi kaip piratai. O piratai elgiasi pagal piratų kodeksą, bet ne pagal įstatymus. „Flintas“ jau buvo patekęs į žiniasklaidos etikos ekspertų akiratį, nes siekia paveikti vaikų auditoriją tam tikrais skandalėliais iš socialinio ir politinio šalies gyvenimo, perša savo nuomonę ir taip formuoja vaikų požiūrį į pasaulį“, – tęsia pašnekovas.

Kai „Atgimimas“ jau bus pasiekęs savo skaitytojus, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje vyks ekspertų posėdis, kuriame bus svarstomas „Flinto“ veikėjas Drąsius.

„Flintas“ – seniai pastebėtas

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2007-aisiais atliko žurnalų, skirtų atskiroms auditorijų grupėms – vaikams ir paaugliams, moterims, vyrams – tyrimą. Šiame tyrime atkreipiamas dėmesys ir į „Flintą“. Kaip rašoma inspektoriaus ataskaitoje Seimui, jaunesniojo amžiaus berniukams skirtas žurnalas „Flintas“, šiaip rinkos lyderis šiame segmente, pasižymi skurdžia tekstine informacija.

„Šalia vaikiškų siužetų vartojama ir suaugusiųjų žmonių bendravimo terminologija ir siužetai: azartiniai žaidimai, kriminalinės istorijos, anekdotai, dainos, tekstai (kartais vulgarūs). Anekdotų skiltis daugeliu atvejų atspindi suaugusiųjų kalbėseną ir temas. Vyraujanti turinio medžiaga yra žaidimai, kuriuos lydi įvairūs komiksų nuotykiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą informacija, skatinanti azartinius lošimus, laikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fizinei, protinei ar dorovinei raidai, todėl yra pagrindas tokią informaciją nepilnamečiams riboti.“



Teisininkas Linas Sesickas: „Istorija formuoja nuomonę“

Tokio pobūdžio publikacijos gali būti nagrinėjamos remiantis Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normomis. Etikos kodekso 17 straipsnis numato, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti informacijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatina daryti nusikaltimus, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti agresyvų elgesį. Komikso istorijoje galima įžvelgti, kad netiesiogiai, t.y. per komikso herojus, iš esmės yra skatinama smurtauti. Herojus Drąsius fiziškai smurtaudamas susidoroja su herojumi Ūsu. Tokie veiksmai, t.y. fizinis smurtas prieš žmogų, Lietuvos teisėje yra uždrausta veika, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo kaltas dėl nusikaltimo padarymo, ar nekaltas.

Vertinant, ar patys komikso herojai gali būti siejami su tikrais asmenimis, reikia atsižvelgti į tai, kaip esamoje situacijoje juos atpažintų „protingas asmuo“. Nors herojai nevadinami pilnais vardais ir pavardėmis, tačiau vardo ar pavardės atitikmuo bei patys piešiniai neabejotinai kelia asociacijų su tikrais asmenimis.

Pati komikso istorija formuoja nuomonę apie jos herojų Ūsą kaip smurtautoją prieš vaikus. Kartu kuria nuomonę ir apie Drąsių, kaip smurtaujantį asmenį. Konkreti informacija, kurią pateikia šis komiksas, ne tai, kad tam tikras asmuo yra padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, o tokia, kad vienas iš jų smurtauja prieš vaiką, kitas smurtauja prieš žmogų.

Kol kas tikrųjų asmenų atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija ir jie nėra laikomi kaltais, kol nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Laikantis nekaltumo prezumpcijos ir tai, kad tikrieji asmenys, kuriuos atitinka komikso herojai, nepadarė nusikalstamų veikų, tokia komikso forma išplatinta informacija apie juos žemina šių asmenų garbę ir orumą, šmeižia. Todėl bet kuris iš šių asmenų turi pagrindą kreiptis į teismą (prieš tai pareikalavęs paneigti informaciją apie juos spaudoje) dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo civiline tvarka.

Be to, galima įžvelgti ir Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. veiką – tas, kas šmeižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Inkriminuoti šmeižtą baudžiamojo persekiojimo prasme, matyt, būtų galimybė, jeigu nepasitvirtintų informacija apie tikrųjų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, t.y. Ūsas nebūtų pripažintas kaltu – smurtaujančiu prieš vaikus asmeniu, o Drąsius – smurtaujančiu prieš žmogų.

Tai yra tik viena iš nuomonių, kuri negali būti kategoriška, nes baudžiamosios teisės mokslas plėtojasi permanentiškai ir yra lemiamas teismų praktikos. Taigi, atsižvelgiant į šiandienos teismų praktiką šmeižto bylose, komiksas, labiau tikėtina, galėtų sukelti ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės saugomų interesų pažeidimą.

Taip pat reikėtų nepamiršti ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kurio pagrindu galima kelti leidėjo administracinės atsakomybės klausimą, vadovaujantis Administracinės teisės pažeidimų kodekso 214-19 str.

Naujausiame „Atgimime“ skaitykite

Naujuoju gripu persirgsime visi

Per kelerius metus naujuoju H1N1 gripu, mutavusiu iš kiaulių gripo, persirgs visi Lietuvos žmonės. Tačiau simptomus – pakilusią temperatūrą, kosulį – pajus tik trečdalis gyventojų, o kiti net nežinos, kada sirgo ir kada įgavo imunitetą. Ignas Krasauskas.

Bibliotekininkai, grąžinkite pinigus!

Taupymo politika išsigimė. Taupo tie, kurie kartais nebeturi net iš ko taupyti. Premjeras prioritetų taip pat neturi. Indrė Makaraitytė.

Ilga kaip šimtmečiai renovacija

Praėjusią žiemą Vyriausybei pristačius Ekonomikos gaivinimo planą buvo sudaryta regimybė, kad jau netrukus daugiabučių namų atnaujinimo programą pasieks solidus 3 mlrd. litų dydžio paketas. Tačiau iki šiol už šiuos pinigus nepakeistas nė vienas langas, neužkamšytas nė vienas plyšys sienoje. Marijus Širvinskas.

Pirmyn į šviesią praeitį?

Pastarosiomis savaitėmis itin suintensyvėjo raginimai reformuoti Vyriausybę iš posto pašalinant Andrių Kubilių bei į valdančiųjų gretas įtraukiant socialdemokratus. Ko siekia reikalaujantieji „vaivorykštės”, svarsto Andrius Raskazovas.

Paskęsime ar išsikapanosime

Graikų kalba žodis „krizė” reiškia kaitos tašką, o kinų – tiek grėsmę, tiek galimybę. Istorijos vingiuose lietuviai išliko, nepaisant nuolatinės grėsmės Lietuvos egzistavimui. Galbūt šis sunkmetis yra tik dar vienas išbandymas, dar vienas kaitos taškas su naujomis galimybėmis? Neringa Lašienė.