Teisininkė: pagimdžius vaiką pašalpa turėtų būti 50-60 proc. atlyginimo

Gelbėjant „Sodrą“ artimiausiu metu reikėtų numatyti, kad susilaukus vaiko motinystės (tėvystės) pašalpa turėtų būti mokama ne ilgiau nei metus, o pati išmoka turėtų sudaryti ne daugiau kaip 50-60 proc. buvusio gimdytojo atlyginimo, tačiau neatimtų galimybės jam dirbti, mano VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ direktorė Vida Petrylaitė.

Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė tvirtina, kad tiek sumažinta pašalpa paneigtų pačią galimybę būti su vaiku, nes šeimai tiesiog imtų trūkti pinigų.

„Dabar reikia gelbėti „Sodrą“ ir trumpinti vaiko priežiūros atostogų pašalpos mokėjimą. Mano manymu, šią pašalpą galima būtų mokėti iki vaikui sukaks vieneri metai. Aš manyčiau, kad reikėtų ir mažinti pačią išmoką iki maždaug 50 proc. buvusio atlyginimo, tačiau reikėtų užtikrinti, kad pašalpa būtų ne mažesnė nei minimalus darbo užmokestis. Juk jeigu tu uždirbai 2000 Lt, tai 50 proc. būtų 1000 Lt, aš manau, kad neinant į darbą tai yra pakankama suma“, – penktadienį DELFI po Mykolo Romerio universitete surengtos apskritojo stalo diskusijos „Socialinių garantijų reguliavimo pokyčiai ir perspektyvos“ sakė V. Petrylaitė.

Jos manymu, yra klaida neleisti vaikus auginančioms mamoms ar tėčiams dirbti pagal autorines sutartis ar individualią veiklą.

V. Petrylaitė mano, kad vykdant „Sodros“ reformą, reikėtų numatyti, kad motinystės (tėvystės) pašalpa būtų mokama ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Taip pat esą ją numatant nebūtinai reikėtų vertinti tik buvusį darbo užmokestį, bet būtų galima atsižvelgti ir į vaiką auginančio tėčio ar mamos darbo stažą.

„Žvelgiant į užsienio šalių patirtį matyti, kad pašalpą moka valstybės biudžetas, o ne specialūs įmokų-išmokų principu organizuojami fondai, tačiau jos dydis yra pakankamas“, – sakė ji.

Taip pat, anot pašnekovės, nereikėtų koncentruotis tik į tiesioginę finansinę paramą, bet šeimoms suteikti ir kitokią paramą. Pirmiausiai esą turėtų būti pagerintos vaiko priežiūros įstaigų galimybės, šeimoms suteiktos mokesčių lengvatos, valstybės parama mokant būsto paskolą.

„Pavyzdžiui, šeimoms, auginančioms vaikus, būtų galima sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Taip pat valstybė galėtų vykdyti aktyvią būsto politiką ir vaikus auginančioms šeimoms dengti dalį paskolos palūkanų, pavyzdžiui, sulaukus vieno vaiko galima būtų padengti 10 proc., o susilaukus antrojo – 50 proc. būsto paskolos palūkanų“, – kalbėjo teisininkė.

Sumažinus daug šeimų neišgyventų

„Siūlymas motinystės (tėvystės) pašalpą sumažinti iki 50-60 proc. atlyginimo paneigtų pačią galimybę būti su vaiku, nes labai didelė dalis šeimų neišgyventų“, – diskusijoje sakė R. Paulavičienė, sutikusi, kad galbūt vertėtų reformuojant „Sodrą“ išmokų naštą perkelti ant valstybės biudžeto pečių.

Jos teigimu, Lietuvoje šiuo metu esanti vaiko priežiūros išmokų sistema „puikiai suveikė“, nors pati paramos šeimai sistema turi daug problemų.

„Jeigu pažiūrėsime statistinius duomenis, tai iš tikrųjų labai aiškiai matyti, kad gimstamumas padidėjo uždelsto gimstamumo šeimose, kada padariusios karjerą ir pakankamai užsidirbančios moterys nusprendė, kad yra palankus laikas gimdyti. Prieš kokį nors paramos būdo naikinimą reikėtų labai aiškiai įvardyti, kas bus, kai to nebebus. Lietuvoje, kaip žinome, šeimos ir darbo derinimo galimybių iš esmės nėra. Vietos darželiuose yra labai apribotos, darželių paslaugų kokybė kelia didelių abejonių nekalbant apie tolimesnę paramos šeimai sistemą“, – diskusijoje sakė ji.

Aktyvių mamų sambūrio atstovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iš esmės yra daug problemų su paramos šeimai sistema: nėra paramos pirmo būsto nuomai, trūksta socialinio būsto, darželių, svarių mokesčių lengvatų.

DELFI primena, kad šiuo metu mokamos motinystės (tėvystės) atostogos trunka dvejus metus, pirmaisiais metais vaiką auginantis tėvas gauna 100 proc., o antraisiais – 85 proc. buvusio darbo užmokesčio. Nuo sausio Vyriausybė siūlo šias išmokas mažinti 10 proc.