Vyriausybė dar pavasarį priėmė nutarimą, kad valdžios institucijos interneto svetainėse privalo skelbti savo darbuotojų darbo užmokestį. Be to, atlyginimus interneto svetainėse privalo skelbti teisėjai, policijos komisariatai.
Pagal šalies valdžios priimtą sprendimą, įsigaliojusį dar liepos 10 dieną, interneto svetainėse turėtų būti nurodytas darbuotojų praėjusių metų vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Panevėžio apskrityje valdžios institucijoms priskirtos įstaigos tokį šalies vyriausybės priimtą nutarimą įvykdė, bet atlyginimų dydžių neskuba skelbti savivaldybėms pavaldžios įmonės ir bendrovės.
Bijo prisipažinti?
Panevėžiečiai gali džiaugtis: miesto Savivaldybės interneto svetainėje jau senokai paskelbta, kokius atlyginimus gauna valdininkai. Tačiau nėra jokios informacijos, kokias algas gauna akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, vadovai bei specialistai.
Ne kartą ir ne vienas panevėžietis išvydęs miesto savivaldybės Tarybos posėdyje apsilankiusius bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ direktorius, kurių šioje bendrovėje yra net šeši, norėjo sužinoti, kokiomis algomis jie džiaugiasi. Vienintelis bendrovės generalinis direktorius Rimantas Liepa nepabijojo prisipažinti gaunantis apie 7 tūkstančius litų. Tačiau kiti penki direktoriai to padaryti neišdrįso.
Įsidrąsino tik viena bendrovė
Panaršius internete po Panevėžio savivaldybei pavaldžių bendrovių tinklalapius galima įsitikinti, kad Vyriausybės nutarimą kol kas įvykdė tik Panevėžio butų ūkio bendrovė. Jos interneto svetainėje skelbiama, kiek mokama bendrovės, Gamybos skyriaus, Pastatų ūkio paslaugų ir Butų ūkio tarnybos skyrių vadovams, vyriausiojo buhalterio pavaduotojui.
Parašyta, ir kokias vidutines mėnesines algas gauna eilinei bendrovės darbuotojai. Pavyzdžiui, pirmąjį ketvirtį vidutinis Panevėžio butų ūkio darbuotojo mėnesio darbo užmokestis buvo 1691 litai, antrajame – 1811, o trečiajame – 1906 litai.
Pagal vidutinį darbuotojų mėnesio darbo užmokestį galima apskaičiuoti, kokią algą gauna bendrovės vadovas. Suskaičiavus išeina, kad jam, neatskaičius mokesčių, mokama 8579 litai.
Tačiau veltui bandytumėte ieškoti, kokie atlyginimai mokami „Panevėžio energijos“, „Panevėžio specialaus autotransporto“, „Panevėžio autobusų parko“, „Panevėžio būsto“ ar Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojams.
Dar trys bendrovės, kurias kontroliuoja Savivaldybė, – „Panevėžio gatvės“, „Grauduva“ bei „Panevėžio pirtis“ – neturi net interneto tinklalapių.
Tiesa, „Panevėžio energija“ savo tinklalapyje skelbia, kad informacija apie bendrovės darbuotojų atlyginimus ruošiama. Ir taip jau kelintą mėnesį. Net smalsu, kiek laiko reikia, tokiai informacijai parengti ir paskelbti?
Peršasi išvada, kad tose bendrovėse, kurios nedrįsta skelbti darbo užmokesčių, jie turėtų būti, švelniai pasakius, nemenki.
Privalo ar neprivalo?
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė pasidžiaugė, kad Savivaldybės tinklalapyje darbo užmokesčiai jau skelbiami.
„Todėl galiu drąsiai sakyti, kad Vyriausybės nutarimas vykdomas, – sakė ji. – Tačiau negaliu šiandien paaiškinti, kodėl neskelbia atlyginimų bendrovės, kurias kontroliuoja Savivaldybė. Teks pasidomėti ir pasiaiškinti, ar jos privalo tai daryti. Jeigu Vyriausybės nutarimas galioja ir joms, tuomet teks imtis priemonių, kad darbo užmokesčiai būtų skelbiami.“
„Viešinti darbo užmokesčius galima tik teisės aktų nustatyta tvarka. Mat pagal reikalavimus darbuotojai, kurių pareigos – vienintelės įmonėje, algos gali būti viešinamos tik jiems sutikus. Pavyzdžiui, bendrovių generaliniams direktoriams suteikiama pasirinkimo laisvė užmokesčio neviešinti. Arba bendrovėje dirba vienas vyriausias specialistas. Todėl vadovaujantis nutarimų, jo darbo užmokesčio skelbti negalima, jeigu jis nesutinka“, – aiškino L.Alesionka.
Pasiteiravus, kaip tuomet turėtų elgtis bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius, jeigu jo vadovaujamoje bendrovėje yra bent penki direktoriai, Vyriausybės atstovas Panevėžio apskričiai kraipė galvą ir sakė į šį rebusą atsakymo neturįs. Pasak L.Alesionkos, į tokį klausimą atsakyti galėtų nebent nutarimo leidėjai – t. y. Vyriausybė.
Pabandžius pasitikslinti, kad galbūt bendrovių, kurios nedrįsta skelbti darbo užmokesčio, jie tokie nemaži, kad bijoma skelbti, nes eiliniai panevėžiečiai sužinoję žioptelės iš nuostabos, Vyriausybės atstovas buvo diplomatiškas ir patarė kreiptis į Inforamcinės visuomenės plėtros komitetą prie šalies Vyriausybės. Deja, vakar prisiskambinti į šį komitetą nepavyko.
Vienas iš šešių
„Aukštaitijos vandenys“ – viena iš Savivaldybei pavaldžių įmonių, kurios vadovai – o jų įmonėje net šeši – kol kas nepaklūsta Vyriausybės nurodymui viešai skelbti savo darbo užmokesčio dydį.
Vienintelis „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Rimantas Liepa yra neoficialiai užsiminęs, kokį atlygį gauna. Kitų penkių bendrovės vadovų – gamybos direktoriaus Sauliaus Venckaus, ekonomikos direktorės Violetos Tamošiūnienės, statybos direktoriaus Sigito Čingos, eksploatacijos direktoriaus Vidmanto Baltramiejūno, plėtros direktoriaus Petro Narkevičiaus – atlyginimai lieka nežinomi.