Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisas palaikė 28 Seimo nariai, niekas joms neprieštaravo, o 4 parlamentarai susilaikė.

Pataisos numato, kad Šiaulių oro uosto turtas bus perduotas Krašto apsaugos ministerijai, o pats uostas bus naudojamas tiek kariniams, tiek civiliniams skrydžiams aptarnauti.

Seimo nario Algimanto Matulevičiaus teigimu, Šiaulių oro uosto turto perdavimas ministerijai yra "vienintelis išsigelbėjimas nuo "prichvatizacijos".

"Iš esmės oro uostą norima "prichvatizuoti" ir todėl šio įstatymo pataisų priėmimas yra tam tikras saugiklis, gal ne 100 proc., bet bent 99 proc., kad to neįvyktų", - sakė A.Matulevičius.

Bendrovės "Šiaulių oro uostas" akcijos priklauso valstybei ir savivaldybei, o pagrindinis kreditorius yra valstybė, todėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas suabejojo, ar tikslinga taikyti labai sudėtingą bankroto procedūrą.

Bankroto procedūros atveju, išparduodamos bendrovės turtą galėtų įsigyti ir privatūs subjektai, nes Įmonių bankroto įstatymas ir poįstatyminiai aktai įpareigoja bankrutuojančios įmonės nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytinių.

Šiaulių oro uosto pajamos 1997-2002 metais siekė 0,4-1,3 mln. litų, teikiamų paslaugų ir darbų savikaina dešimt kartų viršijo pajamas, o investicijos į šį projektą siekė beveik 100 mln. litų. Šiaulių oro uosto veiklos perspektyvos buvo siejamos su Šiaulių laisvosios ekonominės zonos veikla, tačiau pastaroji jau likviduojama.