Pagal dabar galiojančią tvarką, už duodamą kraują donorui yra sumokama vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio maždaug 50 litų kompensacija.

Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose pabrėžiama, kad neatlygintinos, altruizmu grindžiamos donorystės plėtra - gerokai efektyvesnis būdas sumažinti kraujo perpylimų metu perduodamų infekcijų grėsmę, negu donorų kraujo tyrimai.

D.Mikutienė taip pat akcentuoja nesąžiningų donorų problemą. "Donorai, siekiantys gauti pinigų už kraują, dažnai, net žinodami, jog dėl sveikatos būklės jie negali būti donorais, apklausos metu to nepripažįsta ir gali sukelti grėsmę savo ir recipientų sveikatai", - teigia D.Mikutienė.

Vilniaus kraujo centro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje nemokamų kraujo donorų daugėja. 2002 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 33 768 donorai, kurie kraują davė 81 763 kartus, iš kurių 4 524 kartus - nemokamai (5,5 proc.). 2001 metais tokių kraujo davimų buvo mažiau -3,5 proc. , o 2000 metais dar mažiau - 3,1 procento.

Kraujo centrų specialistų nuomone, norint sėkmingai išplėtoti šalyje neatlygintiną donorystę, jos propagavimui valstybė turi kasmet skirti apie 1,5 mln. litų.

Manoma, jog Lietuvoje maždaug 5-10 proc. gyventojų turėtų tapti nemokamais donorais, tada šalies gydymo įstaigos būtų pakankamai aprūpintos kraujų bei iš jo gaminamais preparatais.