Rezervuarai uždengti paprastais dangčiais, kuriuos nukelti gali bet kas. Vos pamėginus kilstelėti vieną dangtį, iš rezervuaro pradėjo veržtis garų debesėlis. Kas atsitiktų, jeigu ten kas nors įmestų degtuką, sunku prognozuoti.
Trys aukos
Dar 1990 metais iš Zoknių karinio oro uosto be dokumentų buvo pirktos dešimtys tonų "kuro". Jo cheminės sudėties stovyklos viršininkas Leonas Sipavičius sakė nežinąs, nes ji nebuvo nustatyta.
Du šiuo kuru stovyklos katilinę kūrenę kūrikai jau mirę. Likęs gyvas trečiasis, kuriam diagnozuotas lėtinis cheminės kilmės bronchitas, dabar ieško teisybės ir bando įrodyti, kad jo liga - profesinė. Jam pavyko pasiekti, kad šiandien šio kuro mėginiai būtų išvežti ekspertizei į "Mažeikių naftą". Žmogus įtaria, kad vadinamasis sovietų kariškių pardavinėtas kuras - itin pavojingo raketinio kuro komponentas.
Be leidimo
"Tai sensacija, baisus dalykas, labai svarbi informacija", - šiais ir panašiais nuostabos žodžiais iš žurnalistės išgirstą informaciją įvertino Šiaulių apskrities visuomenės sveikatos centro gydytoja Jūratė Karalevičienė. Jos pareigos - tikrinti vaikų poilsio sąlygas stovyklose, duoti leidimus joms veikti.
Kol kas toks leidimas "Tauro" bazei šią vasarą dar neišduotas, tačiau stovykla dabar retai būna tuščia. Ir vakar čia vaikštinėjo vaikai, buvo apsigyvenę suaugusių užsienio piliečių.
Pasak Karalevičienės, apie ten laikomą kurą, kurio kilmė nežinoma, medikai nieko nežinojo, tai nuo jų buvo nuslėpta. "Paprastai stovyklas buvo leidžiama šildyti tik nekenkiančiu sveikatai ir į Lietuvą leidžiamu įvežti kuru, o tai, kad jis pirktas kariniame oro uoste, mes nebuvome informuoti, - sakė gydytoja. - Ir apskritai jokio kuro taip nesaugiai negalima laikyti, ypač ten, kur yra vaikų".
Pirko be dokumentų
Ši poilsio bazė, pertvarkius šildymo sistemą, jau aštuonerius metus šildoma elektra.
Miesto savivaldybės civilinės ir darbo saugos skyriaus vedėjas Jeronimas Ulianskas, beje, pats ne kartą su kolegomis čia viešėjęs, LŽ pareiškė, kad rajono teritorijoje esanti savivaldybės įstaiga jų skyriaus nedomina. "Tai - rajono objektas", - sakė pareigūnas.
Savivaldybės administracijos direktorius Justinas Sartauskas tikino, kad už viską atsakingas įstaigos vadovas. "Tauro" bazė iš televizorių gamyklos perimta apie 1997-uosius metus, stovykla visą laiką buvo veikianti, o jos viršininkas nesikeitė", - sakė Sartauskas.
Pats poilsio bazės viršininkas Leonas Sipavičius iš pradžių mėgino įrodinėti, kad jokio kuro seniai nebėra, nes jau aštuoneri metai jis nenaudojamas.
"Koks kuras? Buvo kažkoks, bet jau seniai nebėra", - bandė nustebti viršininkas. Tik priremtas įrodymų Sipavičius pripažino, kad kuro likučių esama. Įstaigos vadovas nenorėjo sutikti, kad tie "likučiai" beveik siekia tarpusavyje sujungtų keturių rezervuarų (po 10 tonų talpos) viršų, o garus skleidžiantį skystį galima pasiekti įleistu kibiru.
Paklaustas, kokios sudėties kuru buvo šildomos stovyklos patalpos, Sipavičius buvo atviras. "Kad aš žinočiau. Buvo blokada, tai televizorių gamyklos tiekėjai pirko iš Zoknių be jokių dokumentų, sakė, kad degs. Aš nesidomėjau. Tą skystį maišydavome su krosniniu kuru. Žinau, kad tai ne aviacinis žibalas ir ne benzinas, skystis veikė kaip koks skiediklis, mums daug visko prigadino. Kur jo pakliuvo, net bituminė danga atšoko", - aiškino Sipavičius. Pasak jo, per metus tokio sumaišyto kuro buvo sudeginama apie 100 tonų.
Viršininkas neigė žinojęs, kad šiuo kuru kūrenamos krosnys ne kartą kūrikams pateikė nemalonių staigmenų - net kelis kartus įvyko nedideli sprogimai, išbarškinę katilinės langus ir duris, buvo kilęs gaisras. "Apie tai nesu girdėjęs, gal kūrikai neatsargiai elgėsi, kai prisirinkdavo garų, jie kišdavo dagtį - tada ir "šaudavo", - aiškino viršininkas.
Patraukli vieta
Gražiose Šiaulių rajono Kurtuvėnų regioninio parko apylinkėse įsikūrusi "Tauro" stovykla kasmet sulaukia kelių šimtų čia atostogaujančių ar tarptautiniuose seminaruose bei specialiose stovyklose dalyvaujančių vaikų. Populiarumo nestokojanti poilsio ir papildomo ugdymo bazė dirba ne tik vasaros mėnesiais.
Visai neseniai joje savaitę veikė maestro Sauliaus Sondeckio ir šiauliečių surengtas tarptautinis seminaras jauniesiems stygininkams "Skambančios stygos", sukvietęs į stovyklą 50 vaikų bei dar tiek pedagogų.
"Tauro" bazėje rengiami ir pačios savivaldybės darbuotojų poilsio bei sporto renginiai. Kiek anksčiau, praėjusį dešimtmetį, ši stovykla su savo pramogomis buvo mėgstama ir nusikalstamo pasaulio atstovų.
Kūriko liga
Televizorių gamykloje dirbęs Jonas Talmantas kūriku į gamyklai priklausiusią stovyklą buvo perkeltas 1988 metų sausį ir dirbo čia penkerius metus, iki pat 1993 metų sausio pabaigos. Jis - likęs vienintelis gyvas iš trijų pamainomis po parą katilinės krosnis kūrenusių vyrų.
Pasak jau visą dešimtmetį lėtinį cheminės kilmės bronchitą besigydantis ir kasmet po kelis mėnesius įvairiose gydymo įstaigose praleidžiantis Talmantas atskleidė darbo katilinėje pobūdį. Pasak vyro, 1990 metais iš Zoknių pirktą neaiškų skystį vežė sunkvežimiais po kelis kartus. Vadinamasis kuras buvo supilstytas į 300 litrų talpos metalines statines.
"Mes atridendavom jas paklotom lentom iki cisternų, o tada per šone esančią angą supildavom į rezervuarą. Paskui kūrikai siurbliuku traukdavo tą su krosniniu kuru sumaišytą skystį į kibirus ir nešdavo į katilinėje stovinčią 10 tonų talpos cisterną, iki kurios viršaus lipdavom kopėčiomis. Tų garų pritraukdavom labai daug. Kadangi teko dirbti su įvairiais mechanizmais, supratau, kad čia nebuvo nei aviacinis žibalas, nei koks kitas žinomas skystis", pasakojo buvęs kūrikas.
Pasak Talmanto, ne kartą buvo netikėtumų kūrenant krosnis šiuo kuru, tačiau vienas atvejis baigėsi tuo, kad jis paliko šį darbą. 1993 metų sausį, naktį, driokstelėjo nedidelis sprogimas ir kilo gaisras. Vienas pats buvęs katilinėje Talmantas puolė gesinti. Pavyko, tačiau tuoj po to vyras pasijuto blogai, ėmė dusti.
Prasidėjo iki šiol nesibaigiantis gydymas tuberkuliozės ligoninėje. Gydytojų komisijos išvadose teigiama: "Lėtinis bronchitas cheminės kilmės, su dažnais paūmėjimais, lėtinio apsinuodijimo reiškiniais. Pagal ligonio žodžius, apsinuodijo raketinio kuro garais".
Kaip LŽ sakė pats Talmantas, Sipavičius apie sprogimą ir gaisrą niekam nepranešė, o teisybės bandęs ieškoti kūrikas susilaukė rimtų grasinimų.
Susirgo apsipylęs kuru
Netoli stovyklos gyvena buvusio kūriko Kazimiero Dambrausko našlė bei duktė su šeima. Nuo pat krosnių pastatymo pradžios kūriku dirbęs Dambrauskas mirė po pusmetį jį kankinusios ligos. Jam buvo 67-eri. Mirties priežastis - vėžys. Vyras, pasak jo našlės bei kartu gyvenusios dukters Danutės, staiga susirgo po nelaimės katilinėje.
"Tąkart jis grįžo visas permirkęs kuru, - pasakojo duktė. - Pasak moters, Dambrauskui pumpuojant skystį trūko žarna, ir kuras iš talpos pasipylė ant jo. Tėvui tuoj pat išbėrė kūną, jam buvo labai negera, skaudėjo galvą". Našlė prisiminė, kad atvežus kurą, vyras stebėjęsis: "Koks ten kuras, taip baisiai dvokia".
Pasak moterų, iki tol jokia liga nesirgęs ir buvęs labai energingas bei stiprus vyras nebegalėjo įveikti net priešais namus esančio kalniuko. Po pusmečio Dambrauską palaidojo.
Po sprogimų išbyrėdavo langai
Apie penkerius metus kūriku dirbusio Algimanto Vargono našlė Regina pasakojo, kad vyrui katilinėje ne kartą buvo nelaimių. "Net du kartus buvo sprogimai, išlakstė langai ir durys", - sakė 55erių metų tesulaukusį vyrą palaidojusi moteris.
Pasak jos, ir ji pati padėdavo tada tvarkyti patalpas, rinkti stiklų šukes. Nors pablogėjus sveikatai vyras gydėsi ir Vilniuje, ir Kaune, daktarai jam taip ir nenustatė susirgimo priežasčių. Vargonui užeidavo silpnumo priepuoliai, jis prarasdavo sąmonę.
Moteris prisiminė, kad po kuro atvežimo vyras sakęs, kad kvapas kažkoks ypatingas, bjaurus.
Pardavinėtas raketinis kuras?
Vienintelis gyvas likęs trečiasis kurą kibirais nešiodavęs kūrikas Talmantas kreipėsi į įvairias medicinos ir socialinės apsaugos įstaigas, ministeriją, darbo saugos inspekciją. Vyras nesėkmingai bandė įrodyti, kad stovykloje laikomas kuras yra kenksmingas, o ten nuolat gyvena vaikai. Stovykla būdavo kūrenama ir vasarą, nes reikėjo šildyti vandenį.
Sužinojęs, kad kuro talpos tebėra beveik pilnos, žmogus pasiekė, kad būtų paimti kuro mėginiai ir ištirti. Jis ir dar vienas žmogus turi patys pasiėmę to skysčio, kad galėtų palyginti gautus rezultatus.
Kaip LŽ sakė Šiaulių apskrities civilinės saugos departamento specialistas Alfonsas Rašinskas, Zokniuose buvo saugomos raketinio kuro talpos. "Šį kurą sudaro du komponentai. Vienas - organinis, labai degus ir nuodingas. Kitas - neorganinis, naudojamas tam, kad pirmasis užsidegtų. Jei tie abu komponentai patektų į tą pačią talpą, įvyktų galingas sprogimas, todėl jie buvo saugomi atskirose saugyklose, kurias skyrė vandens pilnas rezervaras. Tas kuras buvo naudojamas 1970 - 1980 metų raketoms "Oras - žemė", - pasakojo specialistas.
Ar galėjo būti pardavinėjamas nebetinkamas naudoti raketinio kuro komponentas, kuris, sumaišytas su krosniniu kuru, buvo naudojamas stovyklos krosnims kūrenti? Į šį klausimą Rašinskas atsakyti negalėjo, nes tai turėtų nustatyti ekspertai, ištyrę kuro mėginius.