Tačiau net ir taupant išlaidos Vilniuje perkopia 2-3 tūkst. Lt, o atokiuose miesteliuose pavyksta išsiversti su valstybės skiriama 1 tūkst. Lt pašalpa. Keičiasi ir šio verslo papročiai – ritualinių paslaugų teikėjai nepyksta, kai žmonės pradeda derėtis.
Šermenys sutrumpėjo iki dienos
„Anksčiau žmonės užsakydavo viską iki smulkmenų, kad nereikėtų savo vargo įdėti, o dabar stengiasi užsakyti tik tai, be ko neįmanoma“, – DELFI pasakojo bendrovės „Michel ir partneriai“ vyr. buhalterė Genovaitė Remeikienė.
Jos teigimu, vidutinės laidotuvės kainuoja apie 3,5 tūkst. Lt. Tik jei anksčiau klientai, kurie išgali tiek mokėti, sudarydavo apie 80 proc., dabar jų yra tik pusė. Renkantis minimaliai kainuojančias prekes ir paslaugas, o kai kurių visai atsisakant, esą vis tiek reikia bent 2,6-2,8 tūkst. Lt.
Pasak G. Remeikienės, taupydami žmonės atsisako nešikų paslaugų, gėlių puokščių, kartais net neperka drabužių – stengiasi išsiversti su tuo, ką randa mirusiojo spintoje, nebent ką nors nuperka papildomai. Katafalko prašoma tik jei niekas iš pažįstamų neturi karstui tinkamo vežti autobusiuko.
Pigiausią karstą šioje bendrovėje galima įsigyti už 600 Lt, brangiausiųjų kainos perkopia 2 tūkst. Lt. Karstai už kelis tūkstančius litų, kurie buvo gana paklausūs prieš sunkmetį, dabar esą net nebesiūlomi. Už kūno nuplovimą ir aprengimas ši kompanija prašo sumokėti 390 Lt.
Šarvojimo salės nuoma parai atsieina 250-650 Lt. Pašnekovės teigimu, dabar atsisveikinimas su mirusiuoju užtrunka ilgiausiai parą, dažnai – ir perpus trumpiau. Dar 600 Lt tenka atseikėti duobkasiams. Giedotojais ar gedulinga muzika žmonės rūpinasi savo ruožtu ir už tai moka atskirai.
Jei šeima nusprendžia kremuoti mirusįjį, išleidžia dar daugiau – 4,3 tūkst. Lt. Tiek kainuoja palaikų nuvežimas į Rygą (kol kas krematoriumų Lietuvoje nėra), deginimas ir pelenų parvežimas specialioje kapsulėje. Suma dar labiau išauga, jei artimieji surengia bent trumpą atsisveikinimo ceremoniją ir išsinuomoja šarvojimo salę. Tačiau pasitaiko, kad kūnai į Rygą išvežami tiesiai iš morgo.
Anot G. Remeikienės, jos atstovaujama bendrovė į paskutinę kelionę išlydi vidutiniškai 30 žmonių per mėnesį. Nors sielvartas – ne pats tinkamiausias fonas prisiminti turgaus tradicijas, ji neslėpė, kad kai kurie žmonės ryžtasi pasiderėti dėl kainos, o kompanija neatsisako padaryti nuolaidų: „Žiūrime į žmogaus galimybes. Mūsų moterys šitą darbą dirba ne vieną dešimtmetį ir puikiai mato, kada žmogus šiaip derasi, o kada tikrai neturi pinigų.“
Pašnekovės žodžiais, mirus pensininkui įmanoma išsiversti su valstybės skiriama parama – 1040 Lt dydžio pašalpa ir dviem senatvės pensijomis. Tačiau jaunesnių žmonių artimiesiems tenka ieškoti ir savų lėšų, mat jiems skiriama tik pašalpa.
Tradicijų dažniausiai laikosi senukai
Panevėžyje įsikūrusios laidojimo paslaugų įmonės „Veliona“ direktorius Rimantas Krivickas anksčiau DELFI teigė, kad kukliausioms laidotuvėms reikia maždaug 2 tūkst. Lt, „normalioms“ - 2,5-3 tūkst. Lt. Anot jo, sunkmečiu laidotuvės tapo kuklesnės, žmonės dažniausiai atsisako gedulingų pietų.
Vilniuje veikiančių laidojimų namų „Nutrūkusi styga“ savininkės Gražinos Tomosienės teigimu, dabar žmonės paprastai laidotuvėms ruošiasi iš anksto ir taupo. Devyni iš dešimties esą jau būna sukaupę šiokią tokią sumą paskutinei kelionei.
Laidotuvių organizatorių teigimu, tradicijų (pavyzdžiui, šermenis rengti tris dienas, kviesti giedotojus, užsakyti gedulingus pietus) laikosi nebent senukai ar senutės, atsisveikindami su žmona ar vyru.
Brangindami darbą ir nedrįsdami iš jo atsiprašyti ar nenorėdami išlaidauti kelionei, palydėti velionio esą vis dažniau nebeatvyksta kituose miestuose gyvenantys giminaičiai. Mažiau sunešama gėlių, kuklesni tapo gedulingi pietūs, nebeužsakomi autobusai mirusįjį lydintiems žmonėms.
Povincijoje laidotuvės – už tūkstantį
Tuo metu Lietuvos provincijoje laidotuvėms esą pakanka ir tūkstančio – taip DELFI tikino viena iš Mosėdyje (Skuodo r.) veikiančios įmonės „Juodoji rožė“ savininkių Adelė Aranauskienė.
Jos žodžius patvirtina vardijami skaičiai: šarvojimo salės nuoma atsieina 150 Lt parai, duobės iškasimas – 250 Lt, tiek pat – pigiausias iš medžio drožlių plokščių pagamintas karstas. Įkapes artimieji ir perka, ir bando sukomplektuoti iš nešiotų drabužių. Palaikai šiame krašte šarvojami ir dienai, ir dviem. Gėlės, nors vežamos iš Klaipėdos, esą kainuoja dvigubai pigiau nei uostamiestyje. Beje, nors tradicija į šermenis nešti vainiką ar krepšelį dar populiari, neretai ateinantys žmonės vietoj gėlių palieka piniginę auką.
„Pas salės mokestis, kiek žinau, bene pigiausias tarp visų rajonų. Bet Žemaitijoje, kai miršta žmogus, nelabai kas taupo“, – kalbėjo pašnekovė ir patikino, kad dažnai laidotuvės rengiamos už valstybės skiriamą pašalpą.
Pasak A. Aranauskienės, kremavimas čia dar nėra paplitęs – reta šeima paprašo mirusiojo palaikus sudeginti, o ne palaidoti įprastu būdu.
Kasdien Anapilin iškeliauja daugiau nei 100 gyventojų
Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje kiekvienais metais miršta apie 40 tūkst. žmonių, arba vidutiniškai po 110 per dieną.
Pagal galiojančius įstatymus kiekvieno mirusiojo šeimos nariui arba kitam laidojančiam asmeniui išmokama 8 minimalių gyvenimo lygių dydžio pašalpa (šiuo metu – 1040 Lt.). Be to, jei miršta pensinio amžiaus sulaukęs žmogus, skiriama dviejų senatvės pensijos dydžių pašalpa. Tačiau valdžia užsimojo skirti tik vieną pensiją, taip tikintis per metus sutaupyti maždaug 34 mln. Lt.
Laidotuves galima susiplanuoti iš anksto
Prieš porą metų ritualinių paslaugų teikėjai laidotuves suorganizuodavo už 2-5 tūkst. Lt. Išsirinkus subtiliai dekoruotą ąžuolinį apie 5 tūkst. Lt kainuojantį karstą, ši suma šokteldavo antra tiek, nors negalintieji sau leisti tokios prabangos karstą galėdavo įsigyti ir už 300 Lt, o populiariausi kainuodavo penkiskart brangiau nei kukliausieji.
Nemažą išlaidų dalį sudarydavo šarvojimo salei papuošti skirtos gėlių kompozicijos. Dažniausiai jos atsieidavo 200-400 Lt, tačiau išrankiems klientams būdavo ruošiamos masyvios prabangių gėlių kompozicijos, kainuojančios apie 3 tūkst. Lt.
Salės nuomos kaina svyruodavo nuo 100 iki 2 tūkst. Lt už parą. Mirusiojo aprengimas kainuodavo apie 150 Lt, įkapės – apie 300 Lt, šarvojimo atributikos nuoma – 35 Lt, šarvojimas, šaldymo kambarys ir laidojimo organizavimas – po 30 Lt, katafalko nuoma – apie 150 Lt, palyda – apie 180 Lt, laikinas paminklas su užrašu – apie 80 Lt, giedotojai – apie 300 Lt.
Už papildomą mokestį mirusiajam buvo galima išplauti galvą, nukirpti nagus, atkurti autentiškus veido bruožus, protezuoti tam tikras kūno dalis ar restauruoti veidą, pašalinti odos defektus ir pan.
Jau seniai žmonės, norintys tam tikrų laidotuvių, gali jas susiplanuoti iš anksto – pasirašyti sutartį su tam tikra bendrove ir aptarti įvairias detales. Tiesa, tai nėra populiaru. Sudariusiems išankstines laidojimo sutartis arba iš anksto pasirūpinusiems kai kuriais laidotuvių atributais laidotuvės kainuoja pigiau.