Paklaustas, ar TS-LKD ateityje neketina prisijungti centro dešiniaisiais tapusių "darbiečių", kaip anksčiau prisijungė politinių kalinių ir tremtinių organizaciją, tautininkus bei krikščionis demokratus, A.Kubilius juokavo, kad tolesnė plėtra jo vadovaujamai partijai sukeltų "plėtros nuovargį".
- Prieš penkerius metus TS-LKD vadovybė griežtai pabrėžė nebendradarbiausianti su Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskicho vadovaujamomis partijomis. Dabar "darbiečiai" kviečiami paremti valdančiuosius. Ar tai nėra vertybių ir principų išsižadėjimas?
- Suprantu klausimo prasmę. Tačiau kai būni Seime, matai bendrą padėtį ir stengiesi pasiekti stabilesnio parlamentinio darbo, atkreipi dėmesį ne tik į kurios nors partijos dabarties problemas, praeities nuodėmes ir klaidas, bet ir į tam tikro konstruktyvumo lygį. Tarp dabartinių opozicijos jėgų Seime "darbiečiai" - vieni konstruktyviausiai nusiteikusių.
Kai svarstai, su kuo parlamente galima tartis, matai esamus iššūkius valstybei, imi manyti, jog DP galbūt yra išmokusi gyvenimo pamokų, įgijusi patirties ir gebėjimo racionaliai kalbėtis. Kur tas kalbėjimasis gali nuvesti, nežinau: ar tai būtų DP dalyvavimas koalicijoje, ar sutarta dėl kitų bendradarbiavimo formų.
Seime, kaip ir visuomenėje, reikia sutarimo. Esame pasiekę stadiją, kai matome ir poreikį, ir galimybę tartis. Būdami opozicijoje mes, kaip ir kiti, prisidėjome prie to, kad oponavimas Lietuvoje stokoja racionalumo, intelektinių varžybų pobūdžio. Jis remiasi destruktyvumo principu. Turime tai įveikti.
- DP yra pažeidžiama dėl jai iškeltos bylos. Tai lemia tam tikrą priklausomumą. Galbūt TS-LKD paranku siūlyti bendradarbiavimą partijai, kurios pažeidžiamumas leidžia tikėtis didesnio sukalbamumo?
- Nesikišame į teisėsaugos veiklą. Gal anksčiau ir klostėsi tokia "tradicija", kai buvo galima skambinti generaliniam prokurorui ir aiškintis, kodėl jis tiria arba kodėl neištyrė kurios nors bylos. Kiek pamenu, su generaliniu prokuroru apskritai nesu kalbėjęsis telefonu. Nemanau, kad premjeras ar vykdomoji valdžia turi galimybių nurodyti teisėsaugai, kurias bylas tirti, kurių - netirti.
Nežinau, ką mano "darbiečiai" ar jų vadovai. Mūsų kvietimas - tai ankstesnių neformalių pokalbių su šios partijos atstovais rezultatas. Nevengiame turėti reikalų su opozicija. Bet jei kuris nors šios partijos atstovas turi kokių "nuodėmių", tai nebus priežastis daryti įtaką teismams ar prokurorams.
- Jeigu DP prisidėtų prie valdančiosios koalicijos, jai, matyt, prireiktų bent jau vieno ministro portfelio. Kuris portfelis tai galėtų būti?
- Šių dalykų nesvarstome. Matau poreikį mažinti Seime priešpriešą, kuri dažnai tampa nepagrįsta kliūtimi priimti daugelį sprendimų. DP mes tiesiog pasiūlėme pradėti konsultacijas dėl galimo intensyvesnio bendradarbiavimo. Partnerystės mechanizmas gali būti panašus į tą, kuriuo pasinaudojome remdami Gedimino Kirkilo Vyriausybę.
- Ar galite patikinti LŽ skaitytojus, kad problemų su teisėsauga turinčiai DP tikrai neatitektų vidaus reikalų ministro portfelis, jeigu ji prisidėtų prie valdančiosios koalicijos?
- Manau, minėtos aplinkybės bus svarbios svarstant - jei to apskritai reikės - ministerijų skirstymus. Jeigu DP ateitų į koaliciją, jai pačiai būtų svarbu išsklaidyti įtarimus dėl savo veiklos skaidrumo. DP frakcijos Seime žmonėms rūpi jų ilgalaikė perspektyva. Ta perspektyva nebūtinai turi būti siejama vien su V.Uspaskicho vardu.
Daugelis politikoje dalyvaujančių žmonių jaučia, kad jų partinė politinė perspektyva - tai europinė perspektyva. O Europoje yra 3-4 svarbiausios politinės grupės: konservatoriai-krikdemai, liberalai, socialdemokratai ir galbūt žalieji, kurių mes dar neturime.
Bet kuriai aiškiau idėjiškai neapibrėžtai Lietuvos partijai, suburtai vien aplink lyderio asmenį, tai yra iššūkis. DP tą iššūkį, manau, pradeda suvokti. Jei norima išlikti politikoje ilgiau nei iki šios Seimo kadencijos pabaigos, reikia mąstyti apie savo idėjinę tapatybę.
- Ir su kuo, Jūsų manymu, "darbiečiams" idėjiškai pakeliui?
- Tai, jog mes kalbamės apie galimas konsultacijas, leidžia manyti - iš DP atstovų irgi tai girdžiu, - kad jie labiau būtų linkę orientuotis į europinę centro dešinę nei į tokią socialdemokratiją, kokia yra Lietuvoje.
- Tad gal centro dešinės vienytoja Tėvynės sąjunga, jau prisijungusi tautininkus ir krikdemus, galiausiai prijungs ir DP?
- (Juokiasi.) Na, gal sustokime prie to, kas esame dabar. Mums, kaip ir Europos Sąjungai (ES), tolesnė plėtra sukeltų, kaip čia pasakius... "enlargement fatigue" (plėtros nuovargį).
- Ar Tėvynės sąjungai DP yra kaip ES - Turkija?
- Humoras geras, bet gal sustokime: tolesnės didelės plėtros neplanuojame.
- Sakote, kad DP, jei neprisidėtų prie koalicijos, galėtų remti Vyriausybę taip, kaip konservatoriai rėmė G.Kirkilo Vyriausybę. O kokie būtų "darbiečių" paramos motyvai? Jūsų vadovaujama partija savo paramą G.Kirkilui aiškino valstybiniu mąstymu. Ar "darbiečiams" jis būdingas?
- Nors prasidėjus krizei visi prognozavo, kad Europos centro dešiniosios jėgos patirs triuškinamą pralaimėjimą, atsitiko priešingai. Ne todėl, kad žmonės nutarė, jog liberali rinka yra svarbiausias laimės veiksnys, o dėl to, kad dešinieji nebijo imtis atsakomybės. Ir dabartiniu sunkmečiu matau geresnes perspektyvas tų, kurie sugebės įrodyti, jog nesibaimina imtis atsakomybės. Matau ir tokį galimą DP motyvą - nebijoti bendradarbiauti su valdančiąja koalicija.
- Užpernai TS-LKD rėmė socialdemokratų Vyriausybę. Vėliau sukritikavo G.Kirkilo politiką ir paramą nutraukė. Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovybė pasikeitė: G.Kirkilas - nebe pirmininkas. Kodėl į koaliciją pasikvietėte DP, o ne "apsivaliusius" socdemus, su kuriais jau turite bendradarbiavimo patirties?
- Mes neatsisakome bendradarbiavimo ir su LSDP. 2006-aisiais rėmėme socialdemokratus ne todėl, kad jie - socialdemokratai, o dėl to, jog nebijojome prisiimti atsakomybės ir padėti didžiausiai to meto valdžios partijai. Su G.Kirkilo Vyriausybe siejome daugiau vilčių, nei, kaip vėliau paaiškėjo, buvo galima sieti. Taigi mūsų tuomečio bendradarbiavimo su socdemais patirtis nėra tai, kas turėtų lemti mūsų dabartinius veiksmus. Maža to, šiandien konstruktyviai susitarti su socialdemokratais yra dar sunkiau nei su DP atstovais Seime.
- Vadinasi, Jums asmeniškai konstruktyviai susitarti su G.Kirkilo socdemais sekėsi lengviau nei su Algirdo Butkevičiaus socdemais?
- Nepasakyčiau, kad buvo lengviau. Tik tuomet galbūt turėjome nepagrįsto tikėjimo socialdemokratų galimybėmis dirbti taip, kaip turėtų dirbti Europos socialdemokratai.
- Jūsų Vyriausybės užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas vis kalba apie naują santykių su Rusija puslapį. Niekas dorai negali paaiškinti, kas tame puslapyje parašyta. Gal Jūs galėtumėte pasakyti? Gal santykiai su Rusija pagerėjo, o žmonės dar to nežino?
- Mano manymu, dabar atverčiami nauji ES santykių su visa vadinamąja Rytų kaimynyste puslapiai. Atsiranda naujos strategijos: "Rytų kaimynystės", "Baltijos jūros". ES daugiau dėmesio skiria Rytų regionui, ir tai yra tiek Lietuvos, tiek visos Vidurio ir Rytų Europos užsienio politikos laimėjimas. Tai - naujas etapas. Iki šiol matydavome, kad ES daugiausia dėmesio skirdavo Viduržemio jūros regionui ir Artimiesiems Rytams.
Būtume neišmintingi, jei nepasinaudotume naujomis atsiveriančiomis galimybėmis. Tie nauji puslapiai reikalauja šiek tiek kitokių mūsų politikos instrumentų: "minkštesnių", palyginti su anksčiau buvusiais "kietesniais" instrumentais. Turime stengtis pamažu ir subtiliai priartinti Rytų regioną prie mūsų ir ES vertybių.
- Kodėl Rusijos atžvilgiu imamės "minkštesnių" instrumentų ir jau visus metus verčiame naują puslapį, o rusai tuo metu taiko "kietesnius" instrumentus mūsų vežėjams ir pieno pramonei?
- Tai tiesiog gana sunkiai ekonomikos krizę išgyvenančios Rusijos protekcionizmas. Galbūt galima įžvelgti ir šiek tiek politinių aspektų. Rusija išgyvena poimperinį sindromą. Ji tą sindromą išgyvena sunkiau, nei kadaise tai pavyko padaryti Prancūzijai, kurios kolonijos buvo užjūryje ir kurioje būta tikros demokratijos.
- Prieš keletą metų būtų buvę sunku įsivaizduoti konservatorių Vyriausybę, kurios užsienio reikalų ministras "taupymo sumetimais" skraidytų su Kaliningrado srities gubernatoriumi šio lėktuvu. Tačiau Jūs turite ministrą, kuris tai daro nejausdamas politinio diskomforto. Ar pritariate tokiems pasiskraidymams?
- Manau, su kaimynais skraidyti galima. Tačiau reikia įvertinti ir Lietuvos politinę psichologiją. Vis dėlto mes užsienio politikoje neretai per medžius nebematome miško. Norėčiau, kad turėtume aiškų, realistinį Kaliningrado srities vaizdą, kokia ji bus po 15-20 metų. Ir kad nuosekliai tą vaizdą siektume įgyvendinti. Užuot fechtavęsi dėl to, kas ir kaip skraido, turėtume susidėlioti strateginius tikslus Kaliningrado srities ir Baltarusijos atžvilgiu.
- O koks yra Lietuvos strateginis tikslas Kaliningrado srities atžvilgiu?
- Lietuvos tikslas - daugiau saugumo regione. O saugumo bus, jei aplink mus bus daugiau demokratijos ir žmogaus teisių, klestinčios ekonomikos. Galime padėti to pasiekti - ES pajėgi padėti gretimiems regionams pasiekti tokių tikslų. Reikia juos pritraukti arčiau ES. Turi būti laisvesnis žmonių ir prekių judėjimas per sienas; bendri energetikos dalykai. Štai ką turime įgyvendinti ir nesipiktinti dėl skraidymo lėktuvu su kaimynais.
- Kam tada tos kalbos apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos? Tegul rusai stato Kaliningrado srityje atominę elektrinę, mes pirkime iš jų elektrą, ir bus tie "bendri energetikos dalykai".
- Juk ir mes galime parduoti Kaliningradui elektrą ir sujungti jį laidais su Europa. Kaip pasirinksime... Manau, energetikos srityje einame tinkama kryptimi. Kuriame trijų Baltijos valstybių bendrą energetinę rinką; siekiame prisijungti prie UCTE sistemos, kur ir Kaliningrado dalyvavimo problema turės būti sprendžiama.
- O kodėl mes būtinai turime statytis atominę jėgainę? Kol turėjome Ignalinos atominę elektrinę, jos gaminama elektra mums kažin kodėl kainavo brangiau, nei ją pirkusiems kaimynams.
- Anot ekspertų, elektros poreikiai regione artimiausius 10-15 metų taip padidės, kad ir tos naujos atominės elektrinės gali neužtekti. Todėl neabejoju - daugiau pajėgumo prireiks, ir jis apsimokės. Kitas dalykas: atominės elektrinės statyba toje pačioje vietoje, kur būta senos jėgainės, atpigina jos išlaidas maždaug 30 procentų. Turime labai gerai parengtą aikštelę. Todėl pastatyti atominę elektrinę Lietuvoje turėtų būti daug pigiau nei Kaliningrado srityje ar Baltarusijoje.
- Šios Vyriausybės verčiamą naują santykių su Rusija puslapį kai kurie ekspertai vertina kaip pataikavimą Rusijai. O Jūs dar tiesiate partnerišką ranką V.Uspaskichui, organizavusiam Maskvoje liūdnai pagarsėjusią spaudos konferenciją, per kurią buvo koneveikiama Lietuvos santvarka. Ar neskatinate nusivylimo TS-LKD patriotinėmis vertybėmis?
- Nemanau, jog TS-LKD yra tokia silpna, kad ją būtų galima stumdyti esminių nuostatų atžvilgiu. Šiandien vykdome politiką, kuri garantuoja mūsų nacionalinį saugumą turint tokią kaimynę kaip Rusija.
Kitas dalykas - įvertiname visokią riziką, taip pat ir tą, kuri kyla valdančiajai koalicijai. Ar Lietuvai būtų geriau, jei valdančioji koalicija, kokia ji yra šiandien, nebegalėtų priimti esminių strateginių sprendimų? Manau, Lietuvai būtų blogiau.
- Kodėl nepakvietėte bendradarbiauti "Tvarkos ir teisingumo" partijos? Juk aną kadenciją kartu buvote opozicijoje, prieš porą metų drauge kovojote su "valstybininkais", o šiemet draugiškai priiminėjote Europoje Lietuvą garsinantį "nepilnamečių apsaugos" įstatymą.
- Norint pasiekti realių rezultatų, reikia įvertinti galimų partnerių konstruktyvumą. Ir šiuo atžvilgiu matau skirtumą vertindamas tuos žmones, kurie dirba Seime. Konsultacijos su DP, manau, yra racionalesnis variantas.