Mažinamos neįgalumo pensijos, tikslinės kompensacijos priežiūrai ir slaugai, šalpos kompensacijos, lėšos kompensacinei technikai, nuspręsta atimti transporto išlaidų kompensacijas (per mėnesį – 32 litus), be to, labiausiai likimo nuskriaustiems žmonėms, kurie patys nevaikšto ar juda labai sunkiai, nutarta dvejus metus (2010–2011) nebeskirti vienkartinės 4160 litų paramos automobiliui įsigyti.
„Nusikaltėliui ir tam skiria vieną bausmę, o mums iškart kelias“, – „Sekundei“ sakė Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos projektų koordinatorius Edmundas Buklys.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos ir Neįgaliųjų nacionalinio forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė neslėpė taip pat esanti priblokšta.
„Neįgalieji spirga išeiti į gatves. Tarsimės, kokia forma išreikšti protestą. Lipimas ant bačkos nėra pats geriausias protesto būdas, bet svarstysime ir jį“, – tikino R.Kavaliauskaitė.
Kol kas neįgalieji renka parašus ir ketina kreiptis užtarimo į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Automobilis atstoja kojas
Sunkią judėjimo negalią turinti panevėžietė Irma Zabulionytė jau šešti metai važinėja turinčiu rankinį valdymą automobiliu. Mergina už nedidelę 1993 metų „Honda Preliude“ mokėjo beveik dešimt tūkstančių litų.
Dalį šios sumos – 4160 litų – jai kompensavo valstybė. Iki šiol kompensaciją automobiliui neįgalieji gaudavo kas šešerius metus.
Kitąmet I.Zabulionytei vėl priklausytų kompensaciją. Ji galėtų pasikeisti 17 metų automobilį į naujesnį, tačiau bus priversta ir toliau važinėti su tuo pačiu.
„Man dar pasisekė, kad gavau kompensaciją, nes tikrai nebūčiau įstengusi nusipirkti automobilio. Net ir gavusi valstybės paramą, vis tiek dar turėjau nemažai pasiskolinti. Kol mano mašinytė važiuos, tol turėsiu galimybę dirbti. Į darbą važinėti autobusu negaliu“, – pasakojo I.Zabulionytė.
Mergina svarstė, ką darys tie neįgalieji, kurių automobiliai jau nebevažiuoja, taip pat tie, kurie neseniai gavo vairuotojo pažymėjimą ir ketino įsigyti mašiną. Ji neįgaliam žmogui – ne prabanga, o galimybė judėti.
„Dabar dirbu, moku mokesčius valstybei. Kai nebeturėsiu kuo važiuoti, sėdėsiu namuose, valstybė turės man mokėti, o aš jai jau nieko nebeduosiu“, – kalbėjo I.Zabulionytė.
Regina Novikienė, vadovaujantį Žmonių su negalia sąjungos Panevėžio skyriui, apgailestavo nesuskubusi kreiptis dėl kompensacijos.
„Galvojau: pavažinėsiu savo senuoju automobiliu, kol jis dar visai nenusibaigė. Juk už 4 tūkstančius nenusipirksi, reikėtų dar savų pinigų pridėti. Sakiau, palauksiu, pataupysiu, o pasirodo – be reikalo. Kai manasis nebevažiuos, kito nebeįstengsiu įsigyti“, – teigė moteris.
Dideli pinigai
Neįgaliųjų aplinkos asociacijos vadovas Algis Giba sakė suprantantis, kad sunkmečiu valdžia priversta nurėžti po gabalą nuo visų visuomenės sluoksnių pyrago. Bet atimti net ir vieną kartą per šešerius metus mokamą kompensaciją automobiliui įsigyti – to jau per daug.
„Tokių žmonių, kurie turi teisę į minėtą kompensaciją, nėra daug. Ji skiriama ne visiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją. Yra griežtos medicininės indikacijos. Tarkim, kompensacijos negali gauti ant patalo gulintis žmogus“, – paaiškino A.Giba.
Panevėžio „Sodra“ šiemet sulaukė 19 neįgaliųjų prašymų skirti kompensaciją automobiliui įsigyti. Iš jų 16 prašymai jau patenkinti, du sulauks pinigų lapkritį, o vieno prašymas dar svarstomas.
A.Giba mano, kad 4 tūkstančiai litų šešeriems metams vienam neįgaliajam valstybei nėra labai dideli pinigai, o žmogui – tai solidi suma.
Jo teigimu, įsigyti normalesnį automobilį, kurio kas antrą dieną nereikia varyti pas meistrus, galima ne mažiau kaip už 10–15 tūkstančių litų. Dar nuo 400 iki tūkstančio litų prireikia rankiniam valdymui įrengti.
„Yra modernios rankinio valdymo įrangos, bet jos kainuoja kelis tūkstančius litų. Tokią reta kuris deda“, – sakė A.Giba.
Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos, organizuojančios neįgaliesiems vairavimo kursus, projektų koordinatorius Edmundas Buklys tikina, kad geresniam automobiliui tenka išleisti ne mažiau kaip 20 tūkstančių litų.
„Bet kokiu atveju neįgaliesiems tenka smarkiai prisidėti iš savo kišenės. Neįsivaizduoju, kokios būklės automobilius jie galės nusipirkti, kai nebegaus ir tų keturių tūkstančių litų paramos. Bus ir tokių, kurie apskritai neįstengs jokio įsigyti“, – tvirtino E.Buklys.
Bausmė po bausmės
E.Buklys teigė, kad kasmet vairuotojų kursus lanko maždaug apie 30 neįgaliųjų iš visos šalies.
Sėdinčiam vežimėlyje ar su ramentais sunkiai vaikštančiam neįgaliajam automobilis suteikia galimybę savarankiškai judėti. Jis gali nuvažiuoti į parduotuvę, pas gydytojus, pas draugus, pagaliau – į darbą, jeigu jį turi.
„Atimti iš nevaikštančio žmogaus automobilį tas pats, kad atimti iš sveiko žmogaus kojas“, – aiškino pašnekovas.
E.Buklys svarstė, jog neteisinga, kad valdžia nuo žmonių lupa devynis kailius. Jo galva, jeigu jau sumažina vienas išmokas, tegu neliečia kitų. Dabar karpomos apskritai visos išmokų rūšys, pradedant invalidumo pensijomis, baigiant transporto išlaidų kompensacijomis.
Vilniečio teigimu, neįgaliesiems greitai veikiausiai neapsimokės dirbti, bus naudingiau sėdėti valstybei ant sprando. Mat dirbantiems neįgaliesiems invalidumo pensijos mažės kur kas daugiau nei nedirbantiems.
E.Buklys juokavo, kad valstybė geriau elgiasi su nusikaltėliais – juos baudžia tik kartą, o neįgaliesiems skiria baudą po baudos. „Matyt, visai numarinti nori“, – svarstė jis.
KOMENTARAS
Rasa Kavaliauskaitė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė
Kad neįgaliesiems ir šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, ketinama nebeskirti 4160 litų paramos lengviesiems automobiliams įsigyti, sužinojome tik iš žiniasklaidos. Kaip Lietuvos žmonių su negalia ir Neįgaliųjų nacionalinio forumo prezidentė, galiu patvirtinti, kad mūsų niekas apie tai neįspėjo, juo labiau – su mumis nesitarė.
Neįgalieji tikrai nežiūri vien savo kišenės. Suprantam, kad dabar sunku visiems. Visi turime veržtis diržus. Mes neprieštaraujame, kad nebegausime kas mėnesį po 32 litus transporto kompensacijos. Gal tylėtume ir dėl šiek tiek mažesnių neįgalumo pensijų, bet dabar mažinamos apskritai visos neįgaliesiems skirtų išmokų rūšys. Kompensuojamiesiems vaistams irgi lengvatas nori panaikinti.
Tiesiog svyra rankos, ir tiek. Neįgalieji labai įskaudinti, pasipiktinę. Man žmonės skambina ir prašo ką nors daryti. Jie nori išeiti į gatves protestuoti. Svarstom, kokias protesto formas pasirinkti. Nesinori rėkti užlipus ant bačkos. Su valdžia turėtų vykti normalus dialogas, bet iš jos pusės taip nėra. Tad neatmetam ir mitingo galimybės.