Juos atlikusio Kauno visuomenės sveikatos centro sveikatos (KVSC) ekologė Inga Švedaitė BNS sakė, kad Garliavoje ištirti 14 kiemų šuliniai ir tik 3 iš jų buvo neužteršti.

"Tyrėme tų šeimų šulinius, kur auga kūdikiai iki 6 mėnesių ir yra nėščių moterų", - teigė specialistė. Nustatyta, kad daugelyje tokių šeimų naudojamame šulinių vandenyje leidžiama nitritų ir nitratų norma buvo viršyta nuo 2,5 iki 25 kartų.

Suaugusiems leidžiama nitratų norma viename litre vandens neturi būti didesnė kaip 50 miligramų, nitritų - 0,5 miligramo. Kūdikiams ir nėščiosioms šios normos atitinkamai yra 10 miligramų ir 0,02 miligramo.

"Tuo tarpu daugelyje tirtų šulinių rasta daugiau kaip 100 miligramų nitratų viename litre vandens, o vieno kiemo šulinyje šių cheminių junginių rasta net 225,8 miligramo", - teigė I.Švedaitė.

Nitritais Garliavoje buvo užteršti 38 proc. tirti šulinių, nitratais - 77 proc. "Dėl šių teršalų poveikio organizme išsivysto deguonies "badas" (methemoglobinemija), kūdikio oda ir gleivinės pamėlsta, jis pradeda dusti, gali net atsirasti traukuliai, kai kada naujagimiai dėl to ir miršta", - aiškino sveikatos ekologė.

Pasak jos, nitritų bei nitratų neįmanoma pašalinti virinant užterštą vandenį, šių medžiagų koncentracija nuo to tik padidėja.

Šeimoms, kurios turi užterštus šulinius, KVSC išsiuntinėjo tyrimų rezultatus ir rekomendavo naudoti pirktą arba iš vandentiekio tiekiamą vandenį, paaiškino pagrindines šulinio naudojimo higienos taisykles.

I.Švedaitė sakė, kad šuliniai užsiteršia dėl per arti esančių tvartų, daržų, tualetų, kanalizacijos duobių. "Pusantro metro spinduliu aplink šulinius turi būti suplukta molio aikštelė", - kalbėjo ji.