Rekomenduota nesikeisti žvėrimis
Neseniai Kaune lankėsi Europos akvariumų ir zoologijos sodų asociacijos (EAZA) nariai. “Mes jų nekvietėme. Tiesiog Taline vyko EAZA konferencija, todėl jos dalyviai nepraleido progos aplankyti Rygos ir Kauno sodus. Jie taip pat norėjo susipažinti su manimi kaip nauju vadovu. Koks jų įspūdis? Svečiams labiausiai užkliuvo plėšriųjų žvėrių laikymo sąlygos”, - sakė V.Dumčius.
EAZA atstovai kelių šalių zoologijos sodų vadovams rekomendavo neduoti Lietuvai egzotiškų plėšrūnų, nes jie laikomi itin blogomis sąlygomis.
EAZA neturi teisės uždrausti Europos šalių zoologijos sodams mainytis gyvūnais, tačiau į asociacijos rekomendacijas yra atsižvelgiama.
Pirminiais skaičiavimais, naujiems tigrų, liūtų, rudojo lokio, kitų stambiųjų plėšrūnų voljerams įrengti reikėtų mažiausiai 3 mln. litų.
“Tigrų voljero investicinis projektas dabar derinamas Aplinkos ministerijoje. Jei ministerija jam pritars, aš pateiksiu siūlymą Kauno apskrities viršininko administracijai. Jei ji pritars, klausimą spręs Vyriausybė. Tada viskas priklausys nuo Vyriausybės malonės, čia jau prasidės lobizmas. Reikia rinktis: arba kažkada uždarome sodą, arba skiriame lėšas jo renovacijai”, - sakė V.Dumčius.
Pradėtų nuo voljero plėšrūnams
Vienas tigrų voljero projektas jau buvo parengtas ankstesnio direktoriaus užsakymu. “Tačiau darbai sustojo dėl pablogėjusios ekonominės situacijos.
1998 metų projektas morališkai paseno, todėl šiemet “Jungtinės pajėgos” sukūrė naują projektą. Jis kainavo 27 tūkstančius litų, už jį sumokėjome iš savų apyvartinių lėšų. Mums priekaištauja, kad kreipiamės į brangiai savo paslaugas vertinančius architektus. Atlikome apklausą, ir paaiškėjo, kad kainos kitose bendrovėse skiriasi labai nedaug. Voljero statyba kainuotų apie 900 tūkstančių litų. Gal kam tai kraupus skaičius, bet su statyba susidūrę taip nemanys. Be to, čia ne paprasto namo statyba”, - sakė V.Dumčius.
V.Dumčius teigė, kad sovietmečiu Lietuvos zoologijos sodas buvo geriausias iš visų trijų Baltijos šalių, tačiau dabar sąlygos jame - pačios blogiausios. Lietuvos zoologijos sodo kapitalinei rekonstrukcijai ir naujiems voljerams, V.Dumčiaus teigimu, Vyriausybė po nepriklausomybės atkūrimo dar nė karto nėra skyrusi lėšų.
Šalies Zoologijos sodui išlaikyti iš biudžeto per metus skiriama 2,5 mln. litų, Latvijoje - maždaug 10 mln., Estijoje - apie 7 mln. litų. “Šiek tiek uždirbame iš ploto nuomos. Už vietas trims ledų, gėrimų, šokoladukų pardavimo automatams kas mėnesį gauname po 1500 litų. Juos uždirbame nuo gegužės iki lapkričio mėnesio, t.y. pusę metų. Daugiau ploto ar patalpų nenuomojame”, - sakė V.Dumčius.
Jis pažymėjo, kad dabar sodas neturi skolų. “Kai aš atėjau dirbti, buvo įsiskolinta 350 tūkstančių litų. Per aštuonis mėnesius skolas grąžinome. Kaip pavyko? Taupėme, kiek įmanoma, mažinome išpūstas maisto pirkimo kainas, tačiau gyvūnai nebadavo”, - sakė V.Dumčius.
Architektas rėmėsi užsienio patirtimi
“Jungtinių pajėgų” architektas Arūnas Kavaliauskas kartu su vienu bendrovės vadovų Algirdu Kaušpėdu ir buvusiu Zoologijos sodo direktoriumi Alvydu Jakavičiumi prieš keletą metų apvažiavo penkiolika Vokietijos, Olandijos, Švedijos zoologijos sodų. Kauno zoologijos sodas šiai kelionei skyrė keliasdešimt tūkstančių litų. Po šios kelionės A.Kavaliauskas 1999 metais parengė sodo rekonstrukcijos perspektyvinį planą, už kurį sumokėti keli tūkstančiai. Anot V.Dumčiaus, šie pinigai neišmesti be reikalo.
“Užsienyje zoologijos sodams skiriama daugiau lėšų ir jie geriau prižiūrimi. Ten matėme, kad žvėrys suskirstyti ne pagal rūšis, o geografiniu ar regioniniu principu. Tą bandėme įsivaizduoti ir Kaune”, - sakė architektas.
Sodo pradžioje lankytojai sutiktų Kauno simbolį - stumbrą, šalia - kitus įspūdingus gyvūnus. Daug pastatų reikėtų rekonstruoti. “Jie buvo pastatyti ne gyvūnams, o žmonėms. Stovi namelis, kuris galėtų tikti ir autobusų stočiai, tačiau jame įsikūręs koks raganosis”, - stebėjosi A.Kavaliauskas.
Plane numatomos savanos, kuriose būtų laikomi įvairūs gyvūnai, gamtoje gyvenantys kartu. Bendrame voljere vaikščiotų žirafos, zebrai, stručiai ir pan. Numatytas kaimelis su kaimo gyvūnais, vaikų žaidimų aikštele.
Komplikuoja pertvarkymus
A.Kavaliauskas pastebėjo, kad užsienyje sodams skirtos didelės teritorijos, kartais gyvūnų gali ir nepamatyti, nes jie laksto labai plačiai. Vietoj grotų daug kur naudojamas stiklas. Viename parke jis matė sausą medį, ant kurio palipęs lokys laižo medų. Pasirodo, medus specialiai pumpuojamas į viršūnę tam, kad meškos liptų į medį. Šis reginys sutraukia daug žiūrovų.
“Švedijoje kartu įrengtas zoologijos sodas ir liaudies buities muziejus. Lietuvoje taip pat buvo idėja zoologijos sodą perkelti į Rumšiškes, nes ten daugiau vietos. Mūsų Ąžuolyne vietos labai mažai, komplikuotas reljefas, daug saugotinų medžių, šlaitai netinkami statybai arba reikalaujantys daug investicijų. Rumšiškėse viskas būtų paprasčiau”, - kalbėjo apie neįgyvendintą sumanymą architektas.
Anot jo, Europoje zoologijos sodai yra dotuojami iš biudžeto. “Net patys komerciškiausi, kurie bando išsilaikyti patys. Užsienyje juose yra daugiau pramogų vaikams, klasėms rengiami naktiniai žygiai su palapinėmis, veikia kavinės”, - sakė A.Kavaliauskas.
Kaina prilygsta Valdovų rūmams
Anot V.Dumčiaus, “Jungtinių pajėgų” sukurtą perspektyvinį planą būtų galima ir dabar panaudoti. “Jį įgyvendinus, Kauno zoologijos sodas prilygtų geriausiems Europos parkams. Manau, kad tai gali įvykti per 20-25 metus. Visa rekonstrukcijos sąmata siekia 100 milijonų litų 1998 metų kainomis. Valdovų rūmų statyba kainuoja irgi 100 milijonų, ir tik 2009 metais jie bus pastatyti. Ten valstybė savanoriškai meta pinigus, o Zoologijos sodui reikia nuolat prašyti. Bet jei per metus gautume po 3 milijonus, užtektų ir 10 metų smarkiai pakeisti sodo išvaizdą”, - sakė V.Dumčius.
Kauno zoologijos sode pernai apsilankė 133 tūkstančiai žmonių. “Nauji voljerai, infrastruktūra, žaidimų aikštelės pritrauktų daugiau žmonių. Kada čia bus dramblys? Nemanau, kad greitai. Tam reikia turėti didelę teritoriją ir pinigų voljerui. Svarbiau pagerinti dabartinių sodo gyventojų padėtį”, - sakė V.Dumčius.