„Nacionalinė programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) tiesiog tapo labai brangia švente už visos Lietuvos pinigus. Pabrėžiu – ne Vilniaus, o visos šalies. Niekur pasaulyje nerasite, kad tokią idiotišką šventę galėtų finansuoti valstybė. Paprastai kultūros sostinės šalys, kurios nėra tokios korumpuotos kaip Lietuva, lėšas stengiasi panaudoti kitiems tikslams įgyvendinti. Kuo Vilnius galės pasirodyti, kai šie – kultūringo milijonų „nuskalbimo“ – metai baigsis? Koks startas, toks ir finišas“, – kandžias replikas mėtė visuomeninės iniciatyvos ekspertai.eu atstovas Audrius Nakas.
Džiaugiasi rezultatais
Viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VšĮ „VEKS“) direktorius Rolandas Kvietkauskas apie per šiuos metus įvykusius sostinės renginius galėtų pasakoti nesustodamas. Anot jo, jau įvyko apie 600 renginių, o iki metų pabaigos dar laukia beveik 300.
„Visi jie – ir didesni, ir mažesni – nelieka nepastebėti: salės visuomet pilnos žiūrovų, o gausūs užsienio svečiai išsiveža pačius geriausius įspūdžius tiek apie Vilnių, tiek apie jo ambicingą kultūrinę programą. Įspūdinga buvo atidarymo programa, Nacionalinės dailės galerijos parodos, pirmą kartą surengtas Klezmerių festivalis, labai stiprios vizualiųjų menų ir teatro programos, Europos menų mokykla, miestą išjudinusi Gatvės muzikos diena bei Kultūros naktis“, – ryškiausius VEKS renginius VL vardijo VšĮ vadovas. Jis sutiko, kad visgi gatvės renginių, pritraukiančių plačiąsias mases, šiemet galėjo būti ir daugiau, tačiau čia pat teisinosi: „Esama finansinė situacija to neleido. Manau, parodėme, ką gali kultūra mieste, nors ir teko dirbti tikrai ekstremaliomis ekonominėmis sąlygomis.“
Kad Vilniuje vyko daug įvairių renginių, ko gero, nepaprieštarautų niekas, tačiau kultūros sostinės metai netrukus baigsis. Kokia jų išliekamoji vertė? VšĮ „VEKS“ direktorius sako, kad ji – neįkainojama. „Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tam tikrą kūrybinį potencialą: šiais metais pasirodė nemažai naujų tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kūrinių, kurie ir toliau keliaus su menininkais. Be to, VEKS pasiūlė tokių projektų, kurie galėtų tapti kasmetine tradicija, o kūrybai atvertos naujos miesto erdvės turėtų būti išsaugotos. Žinoma, taip pat svarbu ir užmegzti ryšiai, kurie leis ir ateityje plėtoti kultūrinius mainus“, – įdirbiu džiaugėsi R.Kvietkauskas.
Renginiai nieko verti
Tačiau tuo, kas šiemet vyko Vilniuje, patenkinti anaiptol ne visi. „Kai VEKS baigsis, niekas net nesuuos, kad kažkas sostinėje iš viso buvo“, – tvirtina aršus VEKS kritikas, aktorius A.Nakas. Jo įsitikinimu, Vilniuje visuomet vyko, vyksta ir vyks patys įvairiausi renginiai – koncertai, festivaliai, teatrų pasirodymai, ir visai nesvarbu, ar turime kultūros sostinės statusą, ar ne.
„Visi tie VEKS organizuoti pionieriški komjaunuoliški renginiai nieko bendra neturi nei su menu, nei su kultūra. Renginiai yra baisūs, dažniausiai jie tiesiog suryja pinigus. Štai kad ir neseniai praėjęs Europos džiazas. Nors meniniu požiūriu tai labai blogas renginys, jis iš valstybės gavo nei daug, nei mažai – 300 tūkst. litų. Pasirodė kelios lietuviškos grupės, dvi iš Švedijos bei Islandijos. Jos – trečio lygio! Be to, iš sąmatos matyti, kad lietuvių atlikėjų honorarai siekė 15 tūkst. litų – tokių pinigų niekas niekada nemoka Lietuvos atlikėjams. Bendrauju su muzikantais ir žinau, kad paprastai jie gauna 400 litų už koncertą ir jaučiasi patenkinti. Dabar juos apgaudinėja – niekas tų 15 tūkstančių nesumoka. Tačiau baisiausia, kad žmogus, atėjęs į koncertą ir pamatęs, švelniai tariant, nelabai kokį lygį, pagalvoja, kas čia per mėšlas ir kam jo reikia. Aš pats kasmet važinėju po pasaulinio lygio džiazo festivalius, šia muzika labai domiuosi ir žinau, kad džiazas – tai šoko muzika, o ne tokia nesąmonė kaip pas mus. Didžioji dalis VEKS renginių yra niekiniai“, – nukirto A.Nakas.
Kultūrai nereikia kontrolės?
Kalbant apie pinigus, Valstybės kontrolė dar šių metų birželį baigė 2008-ųjų Kultūros ministerijos (vieno iš VšĮ „VEKS“ steigėjų) finansinį (teisėtumo) auditą. Jo rezultatai rodo vieną aiškią lietuviškos kultūros kryptį – sąmoningos netvarkos, ir dar aiškesnę išvadą – jei kultūra nekontroliuojama, iššvaistomi milijonai. Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Bakutienė kalba skaičiais: visiems projektams Kultūros ministerija turėjo 284 mln. litų. Nuolat įvardijama, kad pačiai kultūrai iš jų nubyrėjo apie 60 mln. Lt. Vien iš saujelės Valstybės kontrolės patikrintų renginių, kuriuos per VšĮ „VEKS“ vykdė VšĮ „Efektus eventus“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, dokumentais nepagrįsta 1,8 mln. išlaidų. Maža to, 2,7 mln. litų buvo palikti kitų subjektų sąskaitose, neužtikrinant, kad jie sugrįžtų į biudžetą. Kur auditoriai bedūrė pirštu, vis kažkas kliuvo – pradedant nuo 10 analogiškų projekto viešinimo kampanijų ir bent 6 persipynusių interneto svetainių iki grandiozinių atidarymo renginių, koncertų, spektaklių, – visur krito rimti įtarimai iššvaisčius šimtatūkstantines ar net milijonines sumas.
„Jeigu Kultūros ministerija yra asignavimų valdytoja, vadinasi, ir svertai jos rankose. Įkūrė tokią tarpinę įmonę VšĮ „VEKS“, tai tegul ji griežtai kontroliuoja, kur paskirti pinigai vaikštinėja. Tačiau susidaro įspūdis, kad svarbiausia pinigus išdalyti, o kiek, kokiems renginiams jie bus paskirti, už kokius darbus sumokėta ar kiek iš to renginio uždirbta, niekam nerūpi – didžiulės išlaidos neįrodytos dokumentais. Dar vis nesuprantu, kam išvis tuomet buvo sukurta VšĮ „VEKS“, juk pati jokių renginių nevykdo“, – kalbėjo D.Bakutienė.
Valstybės kontrolės surinkti faktai dėl galimo aplaidaus apskaitos tvarkymo ir turto iššvaistymo bei pasisavinimo tuoj pat buvo perduoti į Generalinę prokuratūrą. Tačiau čia jau antri metai nugulęs ir ekspertai.eu pateiktas ištisas paketas duomenų su sunkiais įtarimais, o tyrimo išvadų dar vis negirdėti. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorė Sigutė Malinauskienė VL tikino, kad pirmuosius VšĮ „VEKS“ 2006–2008 m. ūkinės finansinės veiklos tikrinimo rezultatus visuomenė turėtų sužinoti maždaug po trijų mėnesių. Anot jos, tyrimas užsitęsė dėl to, kad yra sudėtingas, nes VšĮ sudarė sutartis su kitomis įmonėmis, o šios – dar su trečiosiomis, todėl neįmanoma jų visų greitai patikrinti. Kol prokuratūra netarė savo žodžio, finansinę reikalo pusę VšĮ „VEKS“ vadovas komentuoti atsisakė.
Turistų daugėjo, bet pelnas krito
Nacionalinė VEKS programa buvo skirta ne tik patiems lietuviams, bet ir šalį aplankantiems užsienio svečiams pritraukti. Kaip mums tai pavyko, kai visą pasaulį sukrėtęs sunkmetis keliautojus norom nenorom privertė taupyti, o Lietuva lyg tyčia neteko nacionalinio skraidintojo „flyLAL“, ir šalis tapo sunkiausiai pasiekiama Europos valstybe? Valstybinio turizmo departamento direktorės Nijolės Kliokienės duomenimis, Vilniaus miesto lankytojų srautas per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praeitais metais, išaugo 27 proc. Ji neabejoja, kad tam didelės įtakos turėjo ir gausūs VEKS renginiai. „Tačiau negalime nepastebėti, kad „flyLAL“ bankrotas, be abejo, turėjo įtakos kai kurių užsienio šalių turistų skaičiaus kritimui. Iš Jungtinės Karalystės keliautojų srautas pirmąjį pusmetį sumažėjo net 36 proc. Nežymiai mažėjo lankytojų ir iš kai kurių kaimyninių šalių“, – pasakojo Turizmo departamento vadovė. Pasak jos, didžiausia problema šiemet buvo ta, kad Turizmo departamentui iš anksto nebuvo pranešamas tikslus VEKS renginių grafikas ar net kokie renginiai vyks.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva iš turizmo gavo daugiau nei milijardą litų pelno, tačiau, palyginti su praeitais metais, pelnas krito 16 proc.
Gintaras Varnas, režisierius: sužlugdė gerą idėją
"Pati Europos kultūros sostinių idėja yra puiki, tačiau, ką iš jos padarė Lietuva, – tiesiog liūdna. Žinoma, kai kurie buvusios VšĮ „VEKS“ vadovybės veiksmai kėlė abejonių, tačiau sukeltas triukšmas panėšėjo į maitvanagių sklandymą, ieškant dvėselienos pasigardžiuoti. Pirmiausia turiu omeny ekspertai.eu. Šie visuomenininkai puikiai atspindi nacionalinį charakterį: pavydas, pomėgis ieškoti detektyvų. Nepėsčia ir pati Kultūros ministerija, ji tiesiog sunaikino VEKS programą. Visi drauge padarė baisią žalą kultūrai. Tik dėl jų visi kultūrininkai visuomenės akyse tapo vagimis, nepaisant to, ar jie turi ką bendra su VEKS. Negaliu pasakyti, kad ši programa nebuvo naudinga, juk galėjome įgyvendinti kai kuriuos projektus. VEKS mums davė erdvę kūrybai. Tačiau dabartinėje VšĮ „VEKS“ komandoje nematau tokių žmonių kaip ankstesnėje, kurie tiesiog „sirgo“ kultūra. Dabar tai nevykusių biurokratų įstaiga, kurie tik ir bijo dėl kiekvieno cento. Manau, VEKS įeis į istoriją kaip pavyzdys, kaip galima sužlugdyti gražią idėją arba, kitaip tariant, tarsi didžiulis apkaltos procesas lygioje vietoje."