"Reformuota Vyriausybės kanceliarija, įsteigtas atitinkamas padalinys, kuris turi rūpintis valstybės valdymo reformomis. Jis turės daugiau galimybių tuo rūpintis", - BNS sakė iš Saulėlydžio komisijos pasitraukęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas "vienalietuvininkas" Vytautas Kurpuvesas.
Jis drauge su Seimo nariais Petru Auštrevičiumi, Kęstučiu Masiuliu ir Artūru Zuoku dar praėjusią savaitę paliko Valstybės valdymo tobulinimo arba vadinamąją Saulėlydžio komisiją.
V.Kurpuvesas taip pat sakė, kad jam buvę sunku derinti parlamentaro veiklą ir darbą Saulėlydžio komisijoje.
Tuo metu liberalcentristas A.Zuokas neslėpė, kad iš Saulėlydžio komisijos tikėjęsis daugiau. Jo teigimu, kadangi komisija veikė visuomeniniais pagrindais, tai esą sudarydavo sąlygas tinkamai nereaguoti į jos sprendimus.
Be to, anot jo, "visos struktūrinės reformos turi turėti aiškų lyderį, tai yra ministrą pirmininką".
Kaip ir V.Kurpuvesas, A.Zuokas teigė, kad vis dėlto pagrindinė pasitraukimo priežastis - nenoras dubliuoti funkcijų su Reformų departamentu.
Reformų departamentas Ministro pirmininko biure įkurtas rudenį, įvykdžius buvusios Vyriausybės kanceliarijos reformą. Pagal įstatymus, departamentui vadovaus politinio pasitikėjimo pareigūnas.
Kol kas Reformų departamento direktorius nepaskirtas.
Saulėlydžio komisija sudaryta šių metų sausio 28 dieną Vyriausybės nutarimu. Iš viso komisijoje buvo 11 narių. Jai vadovauja premjero patarėjas Valentinas Milaknis.
Be minėtų Seimo narių į ją buvo paskirti tuometinis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, vidaus reikalų viceministras Algimantas Vakarinas, tuometinis Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento direktorius Rimantas Večkys, tuometinis prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas ir Finansų ministerijos sekretorius Edmundas Žilevičius.
Saulėlydžio komisijai buvo pavesta atlikti valstybės institucijų veiklos ir funkcijų peržiūrą, siekiant padidinti institucijų veiklos efektyvumą ir sumažinti 2009 metų valstybės biudžeto išlaidas.
Ji taip pat turėjo padėti Vyriausybei įgyvendinti esmines pertvarkas tobulinant teritorinį ir vietos savivaldos modelį, keičiant valstybės institucinę struktūrą, mažinant Vyriausybės įstaigų skaičių, pertvarkant Vyriausybės kanceliariją, peržiūrint valstybės turtinių ir neturtinių teisių atstovavimą akcinėse bendrovėse, valstybės įmonėse ir viešosiose įstaigose, mažinant biurokratizmą paslaugų teikimo piliečiams ir verslui srityje bei daugelį kitų darbų.