„Psichologine prasme protestas yra tarsi maištas. Maištas yra silpnųjų įrankis. Ta visuomenės dalis, kuri save identifikuoja kaip silpną, paprastai yra linkusi į maištą, bet maištas provokuoja kitos pusės atsaką – baudimą“, - diskusijoje apie protestų poveikį valdžiai kalbėjo R. Alekna.

Taupymo nepajus turtingieji ir visiški skurdžiai

Praėjusį ketvirtadienį Vilnių drebino penkios protesto akcijos: prieš prailgintą darbo dieną prie Sveikatos apsaugos ministerijos protestavo medikai, nepasitenkinimą mažinamomis pensijomis prie Seimo reiškė pensininkai, šalia Švietimo ir mokslo ministerijos pasipiktinimą švietimo genocidu išsakė mokytojai, eiseną surengė keturias šakines organizacijas vienijanti Jungtinė profesinė sąjunga, kruvinus angelo sparnus vidaus reikalų ministrui dovanojo policijos, priešgaisrinės apsaugos ir valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad piketais ar protestais žmonės siekia paprasčiausiai apginti savo interesus – tiesiog tai yra vienas būdų diskutuoti su Vyriausybe, kaip tolygiai paskirstyti sunkmečio naštą.

Pasak V. Bako, pagrindinė problema šiuo metu yra viena - ministrų kabinetas siūlo taupyti, taupyti ir taupyti, tačiau šis procesas vyksta netolygiai. Pareigūnų atstovo nuomone, akivaizdu, kad Nacionaliniame susitarime numatytos priemonės nepalies tik pačių turtingiausių ir visiškų skurdžių, tuo tarpu taupymas didžiąja dalimi vyksta vidutiniosios klasės sąskaita.

„Iš tiesų taupymo išvengė stambusis kapitalas ir visiški skurdžiai. Taupymas vyko ir tebevyksta tų sąskaita, kurie dar bandė užsidirbti: smulkus verslas, biudžetininkai. Tokia yra mūsų pozicija, kuri susidarė analizuojant Vyriausybės veiksmus bei Nacionalinį susitarimą“, - kalbėjo V. Bakas.

Pareigūnų atstovą piktina tai, kad stambiajam verslui sąlygos gerės (nuo 20 iki 15 proc. ketinama mažinti pelno mokestį), Seimo nariai taip pat netrykšta iniciatyva susimažinti parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas, tuo tarpu visi likusieji turi veržtis diržus.

Nacionalinį susitarimą V. Bakas vadino „širma“ bei „viešųjų ryšių projektu“, kurio tikslas priversti socialinius partnerius nenoromis pritarti nepopuliariems valdžios sprendimams, kad po to kiekviena proga būtų sakoma: „Jūs patys tam pritarėte“.

R.Alekna: pyktis ir baimė nepadės

Raimundas Alekna
Premjero A. Kubiliaus patarėjas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys bei psichoterapeutas R. Alekna savo ruožtu sako, kad maištautojas visuomet atlieka aukos vaidmenį – jis save suvokia kaip silpnesnį veikėją, kuris nori daryti įtaką stipresniajam, arba valdžiai. Šiame trikampyje dar gali būti ir trečias veikėjas – gelbėtojas, tačiau bet kokiu tarp atveju aukos, piktadario ir gelbėtojo tvyro sadomazochistiniai santykiai, kurie pozityvaus rezultato duoti negali.

„Reikia pastebėti, kad šiame dramatiniame trikampyje vyrauja sadomazochistiniai santykiai ir čia laimėtojo nėra. Laimėtojas gali būti tuo atveju, jeigu kam nors patinka sadomazochistiniai santykiai. Rezultatą duoda tik konstruktyvus pašnekesys, maištas duoda tik pasitenkinimą dėl sadomazochistinių santykių. Kad pasiektume rezultatą, abi pusės turėtų suvokti save ir kitą pozityviai“, - kalbėjo premjero patarėjas.

R. Alekna sako, kad siekiant sutarimo pyktis ir baimė nepadės, mat tai negatyvios emocijos, kurioms vyraujant sveikas protas neveikia. „Jeigu mes norime pasiekti kažkokio rezultato – neturime gąsdinti ir gąsdintis“, - teigė R. Alekna.

Atsakydamas į V. Bako teiginį, kad valdantieji daugiausia taupo viduriniosios klasės sąskaita, o turtingiausiųjų ir skurdžių neliečia, premjero patarėjas sako, jog situaciją išbalansuoja skirtingos interesų grupės, kurios siekia skirtingų tikslų. „Ir medikai nenori susimažinti, ir mokytojai nenori, ir pensininkai kažkuria dalimi nenori“, - svarstė R. Alekna.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pasakoja, kad rengiant Nacionalinį susitarimą kraštutinius savo siūlymus pateikė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) bei profsąjungos – esą pirmieji reikalavo viską keisti, drastiškai mažinti mokesčius, gerinti verslo aplinką, liberalizuoti darbo santykius, o profsąjungos norėjo palikti viską kaip yra.

Pasak politiko, natūralu, kad visiems neįtiksi, tad su tam tikrais nepatogumais turės susitaikyti tiek dirbantieji, tiek darbdaviai: verslui nuo 20 proc. iki 15 proc. bus sumažintas pelno mokestis, tačiau teks mokėti 1 proc. didesnę „Sodros“ įmoką, dirbantiesiems taip pat 1 proc. pakils minėtoji „Sodros“ įmoka, pensininkams bus mažinamos didesnės nei 650 Lt pensijos, mamoms – karpomos už 670 Lt didesnės motinystės (tėvystės) išmokos.