Vertindamas dabartinius dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius svečias teigė, jog jie geresni nei su Estija ir Latvija. „Lietuvos užsienio politikos kuras yra vienareikšmiškai provakarietiškas, bet jis kur kas ramesnis nei Estijos užsienio politika, – kalbėjo A. Vlasovas. – Konfliktai su Rusija kyla tik tuomet, kai daugiausia konservatoriai skelbia pareiškimus, prieštaraujančius Rusijos užsienio politikos linijai, sakykime, liečiančiai energetikos projektus. Bet konfrontaciniais santykiais jų nevadinčiau.“
Klausiamas, kodėl Rusija – didelė ir galinga šalis – taip bijo mažos Lietuvos, kad garsiai reaguoja kone į kiekvieną kritišką žodį, istorikas patikino, kad tokie pareiškimai nebaugina. „Mūsų politikai supranta, jog kai skamba kažkokios ne itin draugiškos užuominos, tai akivaizdžiai nėra lietuvių tautos pozicija. Dalis Lietuvos elito reiškiasi kaip svetimos nuomonės retransliatorius. Tai yra tam tikro politinio žaidimo tarp Rusijos ir Vakarų laukas. Dabar (JAV prezidentas) Barackas Obama kalba apie (santykių) perkrovimą. Norisi tuo tikėti. Gal ir mums tada bus ramiau bendrauti", – vylėsi A. Vlasovas.
Maskvos M. Lomonosovo universiteto Istorijos fakulteto dekano pavaduotojo žodžiais, Lietuva dažnai imasi „nepavydėtinos kario, kuris pirmas pradeda šaudyti, rolės“. „Yra tokios šalys, kaip Vengrija ar Čekija, kurios daro maždaug tą patį (kaip Lietuva – DELFI), bet kur kas labiau civilizuotai. Matyt, Lietuvos politikai dar neišmoko europietiško subtilumo.“
„Rusijos žvilgsnis nėra geresnis – tiesiog kitoks“
Vilniuje diskutuojant apie Molotovo-Ribbentropo paktą, istorikas aiškino, kad šis dokumentas buvo tik viena didžiųjų valstybių vadovų manevrų priemonė, o dabar tėra interpretacijų tema ir „geopolitinių žaidimų“ objektas. Esą absurdiška tvirtinti, kad paktas buvo lyg starto šūvis Vokietijai pradėti karinius veiksmus. „Per savaitę pasiruošti karui buvo neįmanoma", – aiškino A. Vlasovas, nutylėdamas, kad Vokietija jau kurį laiką ruošėsi užpulti Lenkiją, o sutartis su sovietais Adolfui Hitleriui esą atrišo rankas tai padaryti.
„Paktas yra ginklas informaciniame kare. Ne Lietuva naudoja, o kur kas įtakingesni ir rimtesni žaidėjai, – kalbėjo istorikas. – Lietuva čia nevaidina savarankiškos rolės ir net nepretenduoja to daryti. Esate menkas žaidėjas dideliame žaidime, nors ir bandote žiūrėti savo interesų – tai suprantama. Pagrindinės šiame žaidime yra Kinija, Rusija ir JAV. Kinija Baltijos šalyse dabar neturi interesų, bet buvusioje sovietinėje erdvėje – Centrinėje Azijoje, Užkaukazėje – vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Gal ateis laikas ir Baltijos šalims. Lietuvoje svarbiausi žaidėjai yra JAV ir ES. Lietuvoje svarbesnė ES, Latvijoje – JAV."
Vasarą Vilniuje priimta Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija, kuria buvo pasmerkti nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai, yra vien instrumentas spausti Rusijos valdžią.
„Istorija nustoja būti mokslu ir tampa politinės kovos įrankiu“, – skundėsi pranešėjas. DELFI paklaustas, kaip galima pamiršti tai, kas vyko prieš mažiau nei šimtmetį, A. Vlasovas pareiškė, kad tokie dalykai, kaip Holokaustas ar armėnų genocidas XX a. pradžioje nepamirštami.
„Bet vėl įtraukti į ESBO parlamentinės sesijos darbotvarkę diskusijas ir priimti rezoliuciją, kurioje faktiškai vėl nežinia kodėl naudojami būtent antirusiški instrumentai... Lietuva ruošiasi uždrausti kritikuoti miško brolių veiksmus 1940-1950 m. Kaip tai suderinama? Istorija tampa politinės ideologijos įrankiu – va tai neteisinga", – kalbėjo A. Vlasovas.
Į repliką, kad kiekviena tauta – tiek lietuviai, tiek rusai, tiek bet kuri kita – praeities įvykius vertina savaip, o šie požiūriai ne visada sutampa, pašnekovas pažymėjo, jog Rusija, priešingai nei mūsų šalis, yra daugiatautė valstybė. Su kiekvienu jos subjektu ar joje gyvenančia tauta esą reikia bendrauti skirtingai, kad su „patys viduje nesusivienodintume, kad iš totorių ir baškirų nepadarytume rusų“. „Galbūt todėl mes į savo istoriją žiūrime kiek kitaip, nei Lietuvoje, Ukrainoje ar Moldovoje“, – samprotavo jis.
„Sakote, kad rusai turi suprasti. Bet ir mūsų kaimynai turi suprasti, kad mūsų santykis su istorija. Rusijos žvilgnis nėra geresnis. Jis tiesiog kitoks. Čia negali būti gradacijos – gerai arba blogai", – pridėjo A. Vlasovas.
Komentuodamas energetikos ir ekonomikos painiojimą su politika (pavyzdžiui, esą dėl techninių gedimų sustabdytą naftos tiekimą „Družba“, kruopštų Lietuvos vežėjų tikrinimą pasienyje su Latvija ir pan.), istorikas teigė, jog šiandien pasaulyje politika vykdoma ekonominiais instrumentais. Jos ypač suartėjo per krizę. „Blogai, kad dabar daug politikų galvoja verslo kategorijomis. Kitaip tariant, jei matyti pelnas, puiku, o tai, kas apskaičiuota 10-15 metų į priekį sudarytoje strategijoje, tėra romantika, mums to nereikia. Todėl kyla konfliktų, kurių būtų galima išvengti.“