Kirtimų taboro gyventojai (apie 500 žmonių) jau daugiau kaip 50 metų gyvena nameliuose, kuriuose trūksta paprasčiausių sanitarinės higienos sąlygų. Šių namų adresas yra vienas – S.Dariaus ir S.Girėno g. 185, šiuo adresu įregistruota dauguma taboro namų. Visų kitų pastatų teisinė registracija nesutvarkyta.
Valstybinės žemės, ant kurios pastatyti namai, valdymas taip pat nėra įteisintas, statiniai suręsti neturint statybas leidžiančių dokumentų. Vilniaus miesto biudžeto lėšomis buvo sutvarkyti privažiavimo keliai, suremontuotos sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, įrengtos dvi naujos šalto vandens kolonėlės, papildomai įrengta 20 naujų žibintų ir nauja vaikų žaidimo aikštelė.
Ankstesnė savivaldybės vadovybė pabandė čia įvesti tvarką. Savo lėšomis miesto valdžia Kirtimų gyvenvietėje nugriovė 5 gyvenamuosius ir 1 negyvenamą pastatą. Tik Seimo kontrolieriams tarpininkaujant bei kitoms institucijoms raginant, statinius nustota griauti. Savivaldybės pareigūnai savo veiksmus teisino tuo, kad griaunami pastatai buvo pastatyti savavališkai, kad taip buvo siekiama kovoti su narkotikų platinimu ir vartojimu tabore.
Pažeidė etninės mažumos teises
Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad Savivaldybės pareigūnai, kurie organizavo ir koordinavo statinių griovimą taboro teritorijoje, nesilaikant įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir netinkamai įgyvendino savavališkų statinių šalinimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus, pažeidė romų teises. Tokius Savivaldybės veiksmus romų, kaip etninės mažumos, teisių pažeidimu pripažino ir lygių galimybių kontrolierė.
Nukentėję Kirtimų gyvenvietės gyventojai kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjams (20 romų tautybės asmenų) 100 000 Lt atlyginti neturtinę žalą (teismo sprendimas neįsiteisėjęs). Seimo kontrolierė tuometinio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Palucko paprašė pateikti informacijos apie Savivaldybės programos įgyvendinimą.
Gauta informacija parodė, kad romai sunkiai kontroliuojami ir nelinkę gyventi civilizuotai. Pavyzdžiui, S.Dariaus ir S.Girėno g. 185 teritorijoje buvo įrengtos 4 vandens kolonėlės su užraktais ir vandens skaitikliais. Kolonėlės buvo laužomos, vagiamos jų detalės. Dėl mokesčių už vandenį vyko derybos su viešąja įstaiga Romų bendruomenės centras, tačiau susitarti nepavyko. 2006 m. 2 kolonėlės buvo panaikintos, 2 paliktos naudotis. Iš 30-ties abonentų 26 už vandenį nemoka. Šiuo metu su S.Dariaus ir S.Girėno g. 185 gyvenančiais asmenimis yra sudarytos ir galioja 83 elektros pirkimo–pardavimo sutartys. 58 mokesčių nemokantiems vartotojams už skolas yra nutrauktas elektros tiekimas. Nustatyti 56 neapskaitiniai elektros naudojimo atvejai, vartotojams surašyti aktai, bendrovei padaryta didelė žala.
Vilniaus Kirtimų tabore buvo pastatytas policijos postas. Tokiu būdu siekta apsaugoti sodų bendrijose gyvenančius asmenis, jų vaikus, sumažinti narkotinių medžiagų platinimo mastus nuošalesnėse vietose. Romų tabore buvo įrengtos 8 vaizdo stebėjimo kameros – 4 stacionarios, 4 valdomos. Tačiau Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams teko tikrinti vis didesnes teritorijas.
Ką parodė apklausa
Bandant kuo objektyviau įvertinti visas aplinkybes buvo nuspręsta surengti romų apklausą. Apklausti 223 romai (suaugę asmenys), iš kurių 86 yra namelių šeimininkai. Dauguma apklaustųjų – darbingo amžiaus asmenys. Apklausos metu buvo gauti duomenys apie 195 romų vaikus, iš kurių 113 yra mokyklinio amžiaus, iš jų mokyklos nelanko 18. Apklausos rezultatai parodė, kad daugiau kaip 50 procentų apklaustų romų neturi išsilavinimo arba yra baigę vos 1–4 klases, per 60 procentų – neturi profesijos ir nedirba, daugiau negu pusės apklaustų asmenų šeimų pajamos yra mažesnės negu 200 Lt/mėn., arba jos iš viso neturi pajamų. Dalyje namelių nėra elektros, visi jie šildomi kietojo kuro krosnimis, yra viena lauko vandens kolonėlė, kuria naudojasi visi Kirtimų taboro romai, 53 namelių gyventojai naudojasi lauko tualetu, dalyje namelių yra dujų balionai ir t. t.
80 procentų apklaustų namelių šeimininkų ir 72 procentai kitų nameliuose gyvenančių asmenų nesutiktų persikelti į socialinį būstą, t. y. pageidauja gyventi dabartinėje Kirtimų gyvenvietėje. Iš apklaustų asmenų 4 namelių šeimininkai laukia eilėje gauti socialinį būstą.
Romai – socialinės atskirties grupė
Tokią išvadą padarė Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė. Jos nuomone, pažanga romų integracijos srityje vyksta per lėtai, čia būtini ryžtingesni tiek valstybės institucijų, tiek vietinės valdžios veiksmai.
Kaip rodo tiriant skundą surinkti duomenys, romų socialinę atskirtį, kuri labai ryški pačiose įvairiausiose srityse, sąlygoja neraštingumas arba žemas išsilavinimo lygis bei su tuo susijusios užimtumo problemos, tolerancijos stoka ir neigiamas visuomenės požiūris į romų tautinę mažumą (kaip į narkotikų prekeivius).
Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybei pasiūlė imtis priemonių užtikrinti Vilniaus romų bendruomenės ir šalia taboro esančių teritorijų priežiūrą bei saugumą, aktyviau spręsti Vilniaus mieste gyvenančių romų bendruomenės problemas.
Svajoja apie naują gyvenvietę
Skundą pateikęs romų bendruomenės pirmininkas Stepas Visockis trykšta džiaugsmu: „Pusantrų metų tikrino mano skundą. Esu patenkintas, kad buvo informuotos Europos Sąjungos institucijos, kai nugriovus namus buvo pažeistos mūsų teisės. Kaltinu Artūrą Zuoką ir jo komandą, kurių iniciatyva buvo neteisėtai griaunami romų namai. Jau buvau susitikęs su naujuoju meru V.Navicku, kuris mums pažadėjo, kad Seimo kontrolierės nurodytos problemos palaipsniui bus išspręstos.“
Anot Stepo Visockio, svarbiausia išspręsti gyvenamojo būsto ir higienos klausimus. Dabar svarstomi du variantai – tabore įrengti modernius gyvenamuosius vagonėlius arba skirti lėšas naujai gyvenvietei Skaidiškėse.
„Tikimės, kad pinigų bus rasta. Manau, projektas keltis gyventi į rąstinius namus Skaidiškėse būtų geresnis. Ten romai galėtų užsiimti įvairiais verslais. Būtų sukurtos naujos darbo vietos. Šis projektas patrauklesnis. Gyvenvietė būtų įkurta dvidešimt vieno hektaro sklype. Tam prireiktų 12 mln. litų“, – ateities planais dalijosi romų bendruomenės pirmininkas.
Tuo tarpu romas Stanislavas B., išgirdęs apie tokį kontrolierės sprendimą, neslėpė džiaugsmo, bet optimizmu nespindėjo: „Kiek galima iš mūsų tyčiotis, kaltinti visus narkotikų prekybą, griauti mūsų namus. Į taborą atvažiavę ponai iš savivaldybės visais būdais rodydavo, kad mes – ne žmonės, vagys. Mes turime vaikų, stengiamės, kad jie gyventų geriau. Tačiau nelabai tikiu, kad kas nors pasikeis. Savivaldybė tą raštą paskaitys ir numes. Tie ponai nieko neklauso.“
Komentarai
Savivaldybė neatliko savo darbo
Tadas Leončikas, Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro vadovas
Savivaldybės programa realizuojama komplikuotai, nes ji įgyvendinama nenuosekliai, nekoordinuojama. Net ir didžiausią priemonių dalį sudarantys uždaviniai užtikrinti viešąjį saugumą, priskirti programą koordinuojančiam departamentui nevykdomi pagal numatytą planą. Be to, priėmus programą romų klausimai Savivaldybėje daugiausia buvo sprendžiami įvairiuose proginiuose pasitarimuose, o vertinimų neatlikta. Nepatikslintas metinis finansavimas, kasmetiniai uždaviniai. Siūlyčiau dažniau Vilniaus savivaldybei priminti problemas, kurias ji privalo spręsti.
Vilius Navickas, Vilniaus miesto meras
Nežiūrėkime, kas buvo prieš dvejus trejus metus. Neieškokime kaltų. Žiūrėkime, kaip išspręsti dabartines problemas. Buvau susitikęs su romų bendruomenės atstovu. Savivaldybė siūlo sutvarkyti aikšteles, aplinką, įrengti šiuolaikinius civilizuotus gyvenamuosius vagonėlius, prijungti vandenį ir kitas komunikacijas. Jų bendruomenė turi atsakyti, ar tai jiems priimtina. Kyla tik vienas klausimas: ar jie mokės už paslaugas? Kitas dalykas – jie privalės nugriauti savo lūšnas. Savivaldybė nori, kad jų gyvenvietė būtų graži ir tvarkinga. Kiek tai kainuos? Nemanau, kad pinigai bus problema. Dalį lėšų skirs savivaldybė, kitą galbūt gausime iš Europos Sąjungos. Apie galimybę kurti naują gyvenvietę Skaidiškėse girdžiu pirmą kartą.