MRU docentas: pensijų mažinimas padidins skurdo lygį

Mykolo Romerio universiteto docentas Audrius Bitinas peikia Vyriausybės ketinimus kirpti pensijas ir tvirtina, kad tai neišspręs „Sodros“ biudžeto deficito problemos, tačiau pagilins nepasitikėjimą socialinės apsaugos sistema, padidins skurdo lygį, iškreips solidarumo principą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, mažiausias pensijas – 500-700 Lt – gauna 166 tūkst. iš maždaug 558 tūkst. Lietuvos pensininkų. Vyriausybė yra nusprendusi neliesti mažesnių nei 650 Lt pensijų, taigi dauguma šalies pensininkų turėtų pajusti pajamų mažėjimą.

SADM duomenimis, per mėnesį senatvės pensijoms skiriama vidutiniškai apie 490 mln. Lt, didžiausia dalis pensininkų – 125 tūkst. – gauna 600-700 Lt pensijas, dar 123 tūkst. gauna 700-800 Lt, tuo tarpu 97 tūkst. gauna 800-900 Lt pensijas, o gaunančių didesnes pensijas skaičius nuosaikiai mažėja, pavyzdžiui, didesnes nei 2500 Lt pensijas gauna vos 38 žmonės. Vidutinė pensija Lietuvoje yra kiek daugiau nei 800 Lt.

Tuo tarpu dirbančių senatvės pensininkų, šios gegužės duomenimis, buvo apie 68 tūkst., vidutinis jų gaunamos pensijos dydis buvo 967 Lt.

Mažinimas problemos neišspręs

M. Romerio universiteto docentas Audrius Bitinas DELFI sakė iš esmės nepritariantis Vyriausybės ketinimams mažinti pensijas ir primena, kad pensijos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.

„Mano nuomone, net ir nedidelis pensijų mažinimas kelias procentais neišspręs „Sodros“ biudžeto deficito, tačiau pagilins nepasitikėjimą socialinės apsaugos sistema, padidins skurdo lygį, iškreips solidarumo principą. Be to, Lietuvoje pensijos iš esmės neadekvačios sumokėtoms įmokoms ir yra didelė pensijų diferenciacija.(...) Manau, reiktų ne tik galvoti apie paprasčiausius sprendimus (mažinti išmokas ir didinti įmokas), bet įvesti ir kitas kompleksines priemones: didinti užimtumą, numatyti lankstesnės darbo formas“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, galbūt vertėtų svarstyti kitą variantą, pavyzdžiui, mažinti kitas išmokas arba pensijas apmokestinti sveikatos draudimo mokesčiu.

„Daugelyje ES valstybių pensininkai moka kelis procentus sveikatos draudimui“, – sakė A. Bitinas.

Jo nuomone, Vyriausybei pasiūlius mažinti papildomą pensijų dalį, kuri priklauso nuo to, kiek žmogus dirbo ir mokėjo įmokų, Lietuvos pensijų sistemos modelis „tampa visiškai neaiškus, kadangi pažeidžiamas pagrindinis Kontinentinės (Bismarko) socialinės apsaugos tradicijos principas: išmokos priklauso nuo sumokėtų įmokų“.

„Lietuva dar labiau priartės prie anglo-saksų sistemos – fiksuoto išmokos dydžio. Pasiūlymai yra eilinį kartą fragmentiški. Manau, reikėtų iš esmės rengti pasiūlymus ne kaip mažinti išmokas, bet reformuoti visą sistemą, peržiūrint įmokų dydžius ir nustatyti jų diferenciaciją, iš esmės peržiūrėti socialines garantijas“, – kalbėjo jis.

A. Bitino teigimu, po 2002 m. Konstitucinis Teismo išaiškinimo nėra iki galo aišku, kada ir kaip gali būti mažinamos pensijos.

Išaiškinime numatyta, kad valstybėje esant ypatingai situacijai (ekonominei krizei, gaivalinei nelaimei ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, šios išmokos gali būti mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus.

„Taigi, pakankamai problematiška numatyti, kokia turi būti ekonominė padėtis, kad pensijos galėtų būti mažinamos ir kokiu procentu“, – sakė jis.