„Būtina pastebėti, kad patekusieji į aukštųjų mokyklų finansuojamas ir nefinansuojamas vietas ramybės neturės, nes visus kankins nežinia, psichinė įtampa dėl paskolų grąžinimo tvarkos ar studijų kainos grąžinimo studijas palikus. Ši įtampa tikrai kenks studijų ir mokslo kokybei“, - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė socialdemokratė.
Studentams nepatinka besikandžiojančios paskolų palūkanos
Esminė nepasitikėjimo G. Steponavičiumi priežastis – studijų paskolų palūkanos, kurios litais siekia 9,88-11,03 proc., o eurais - 3,37-3,87 proc. Nors Vyriausybė pasižadėjo kompensuoti 5 proc. viršijančias palūkanas, tačiau tai jis darys tik studijų laikotarpiu, nors pati paskola ir palūkanos bus mokamos kad ir 15 metų.
Patiems studentams nepatinka, kad paskolų palūkanas teks mokėti dar bestudijuojant. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentės tvirtinimu, yra apskaičiuota, kad palūkanų mokėjimas studentui gali atsieiti apie 130 Lt per mėnesį, kai vidutinės studentų pajamos per tą patį laikotarpį siekia 400 Lt, o stipendija sudaro 125 Lt, o ją gauna ne visi.
„Jie turi mokėti už bendrabutį, turi maitintis ir kyla didelis klausimas, kokiu būdu studentai galės studijuoti ir skirti savo dėmesį studijų kokybei“, - klausė I. Vareikytė, pabrėžusi, kad kaimynė Estija, įtvirtinusi panašų studijų finansavimo modelį, nėra pavyzdys, nes šioje šalyje, remiantis tyrimais, studentai studijoms skiria mažiausiai laiko Europoje.
Maža to, I. Vareikytė pabrėžė, kad aukštosios mokyklos paskutinę minutę keitė stojimo tvarką, tad nemažai daliai studentų teko atsisakyti savo svajonės, mat per vėlai sužinojo, kad jiems teks laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
„Man teko bendrauti su labai daug studentų, kurie laimėjo po kelis tarptautinius konkursus, kurie iš specialybės egzamino surinko po 100 balų, kurie dvylika metų ruošėsi stoti, tarkime, į Muzikos akademiją, tačiau dėl paskutinę minutę suvienodintos tvarkos (jie per vėlai sužinojo, kad reikės valstybinio lietuvių kalbos egzamino) jie neįstoji ir kai kurie iš jų išvažiavo į užsienį“, - teigė LSAS prezidentė.
Opozicija nesusitaria, ko nori
Pirmadienį Seime vykusią spaudos konferenciją surengė parlamento opozicijai priklausančios frakcijos – socialdemokratai, Darbo partijos frakcija bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Visų jų atstovai išsakė karčios kritikos tiek švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui, tiek valdantiesiems apskritai, tačiau politikų nepasitenkinimas buvo nevienodas.
„Tvarkiečiui“ Andriui Mazuroniui, kaip ir studentams, labiausiai užkliuvo studijų paskolų palūkanos ir studijų finansavimas apskritai. Be I. Vareikytės išsakytų „kabliukų“, A. Mazuronis nurodė esąs nepatenkintas ir tuo, kad studijos finansuojamos iš komercinių bankų lėšų, o ne Valstybinio mokslo ir studijų fondo.
Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas daugiausia žiežirbų į G. Steponavičių paleido dėl to, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema esanti atvirkščia – esą mūsų šalyje daugiausia žmonių studijuoja universitetuose, kiek mažiau – kolegijose, o mažiausia dalis tenka profesinėms mokykloms, kai tuo tarpu Vakaruose situacija esanti „aukštyn kojomis“.
V. Gedvilui nepatinka ir esama universitetų valdymo struktūra, politikai išsakė susirūpinimą, jog universitetai yra pernelyg autonomiški bei nesirūpina studijų kokybe ir siekia tik susirinkti kuo daugiau pinigų.
Socialdemokratė M. A. Pavilionienė savo ruožtu piktinosi, kad esminis aukštojo mokslo reformos aspektas šiuo metu yra ne mokslo kokybė, studijų prieinamumas ar studentų gyvenimo sąlygos, o visagalis studijų krepšelis.
Pasak parlamentarės, nauja studentų priėmimo tvarka diskriminuoja stojančiuosius ir skatina juos rinktis ne širdžiai mieliausias, o kišenei palankiausias studijas.
Socialdemokratė pasipiktino, jog šiuo metu nustatytas studijų finansavimas, paskolų sistema skatina studentų psichinę įtampą, tad esą jaunuoliai rūpinsis ne mokslu, o kaip grąžinti paskolas.
Priekaištai – politinio pobūdžio
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius atmeta opozicijos kaltinimus ir tvirtina, kad skolinimosi sąlygos Lietuvoje yra geresnės nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, o interpeliacija esą „yra gera proga“ išdėstyto švietimo reformos tikslus bei pirmuosius rezultatus.
„Aukštojo mokslo reforma yra bene vienintelė sistemiškai pradėta pertvarka ir pirmieji žingsniai susiję su priėmimu pagal krepšelių metodiką, mano vertinimu, pasiteisino. Kartu, kaip ministras, pripažįstu, kad priėmime būta nesklandumų, kuriuos aptarę su akademinėmis bendruomenėmis esame pasiruošę taisyti nuo kitų metų priėmimo“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.
Jo tvirtinimu, dalis išsakomų priekaištų „yra politinio arba spekuliatyvaus pobūdžio“.
„Neturėtume pamiršti, kad lyginant su ankstesniais metais studijų prieinamumas yra didesnis – 60 proc. pirmakursių studijuos nemokamose vietose, tai yra didesni skaičiai nei pernai. Lygiai taip pat startuojanti paskolų sistema išplečia galimybes pasiskolinti. Lyginant su Latvija ir Estija skolinimosi sąlygos (pas mus – DELFI) yra netgi geresnės. Palūkanų dydžiai eurais leidžia man teigti, kad paskolų sistema yra geresnė nei iki tol gyvavusi valstybės biudžeto lėšas skolinant studentams. Aš kviečiu žiūrėti į pozityvius dalykus ir į juos koncentruotis“, – dėstė G. Steponavičius.
A.Kubilius: opozicija nori patikrinti koalicijos balsus
Premjeras Andrius Kubilius gyrė švietimo reformą ir tvirtino, kad interpeliacija opozicija tiesiog nori patikrinti pozicijos turimus balsus.
„Mano manymu, aukštojo mokslo reforma yra pavyzdys, kaip tokios reformos turėtų būti daromos. Na, o kadangi man yra tekę praleisti nemažai laiko opozicijoje, tai visiškai objektyviai galiu pasakyti, kad kai atrodo, jog valdanti koalicija turi 71 balsą (iš 141 – DELFI), tai opozicija dažniausiai tuo atveju organizuoja kokią nors interpeliaciją, kad patikrintų, kiekgi tų balsų tikrai yra. Priežastis yra čia, o ne aukštajame moksle“, – kalbėjo jis.
DELFI primena, kad remiantis Seimo Statutu, norint pareikšti nepasitikėjimą ministru, reikia surinkti ne mažiau nei 29 Seimo narių parašus. Dokumente turi būti išdėstyti nepasitikėjimo motyvai, į kuriuos interpeliacijos sulaukęs ministras atsako per dvi savaites. Jei ministro atsakymai parlamentarų netenkina, tuomet rengiamas slaptas balsavimas.
Portfelio ministras netenka, jeigu nepasitikėjimą juo išreiškia ne mažiau nei 71 Seimo narys.