Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas sako, kad Seimo nariai su darbu susijusias išlaidas turi apmokėti patys – kas nori, gali nuomotis kad ir limuzinus, o suvalkiečiai į darbą gali vaikščioti ir pėsčiomis – žodžiu, kas kaip nori, taip tegul ir daro, tačiau kaip visi normalūs žmonės, tegul daro iš savo algos.

Seimo nario alga ir kiti ypatumai

Eilinis Seimo narys, neužimantis jokio posto parlamente, nevadovaujantis jokiai frakcijai, komitetui, komisijai ar pakomitečiui, po keliskart įvykdyto algų mažinimo „ant popieriaus“ uždirba 6912 Lt. Į rankas gaunamo atlyginimo dydis natūraliai mažėja – atskaičiuos mokesčius išeina, kad parlamentaras uždirba apie 5,2 tūkst. Lt.

Palyginimui, Teisingumo ministerijos tinklalapyje, kur nurodomas vidutinis valstybės tarnautojų uždarbis pagal pareigybes, rašoma, jog departamento direktorius „ant popieriaus“ su visais priedais vidutiniškai gauna 7586 Lt, departamento direktoriaus pavaduotojas – 6522 Lt, ministro patarėjas – 6409 Lt, viceministras – 8700 Lt, ministras – 10 083 Lt.

Remiantis Seimo Statutu, parlamentarai, jei jie nėra vilniečiai, aprūpinami gyvenamąja vieta Seimo viešbutyje, kur nemoka nei nuomos mokesčio, nei už patarnavimus – vandenį, elektrą, šilumą.

Seimo nariams taip pat skiriamos lėšos su parlamentine veikla susijusiam darbui. Žmonių kalba kalbant, tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai kiekvienam parlamentarui kompensuoja išlaidas už keliones po apygardas, biuro nuomą, dovanų pirkimą rinkėjams ir panašius dalykus. Šiuo metu išlaidos parlamentinei veiklai per mėnesį siekia apie 3,2 tūkst. Lt, arba 1,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU).

Už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas kiekvienas Seimo narys turi atsiskaityti ir parlamento kanceliarijai privalo pateikti čekius, ką ir už kiek pirko. Jeigu visa suma nepanaudojama, tuomet pinigai grįžta į valstybės biudžetą.

Tačiau paaiškėjo, kad dalis parlamentarų iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų nuomoja prabangius automobilius, perka 800-900 Lt kainuojančius servizus, grožinę literatūrą, kloja tūkstantines sumas biurų nuomai regionuose, maitina padėjėjus, net perka kramtomąją gumą. Ar tai gerai, ar blogai kol kas nenutariama, bet Seimo pirmininkė I. Degutienė pasiryžo siūlyti parlamentines išlaidas mažinti iki apytiksliai 2,1 tūkst. Lt, arba 1 VMDU.

Ekspertas siūlo palikti tik pagrindinę algą

LLRI viceprezidentas G. Kadziauskas teigia, kad, jo vertinimu, Seimo nariai, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, turėtų gauti vieną atlyginimą ir patys spręsti – nuomoti prabangų automobilį ar rinktis kuklesnį, pirkti rinkėjams dovanėlių ar ne, gyventi Senamiestyje ar į darbą važinėti iš Grigiškių.

Ekspertas teigia, kad paprastai su darbu susijusios išlaidos darbuotojams niekur nėra apmokamos, o realiame gyvenime pasitaiko atvejų, kai žmogus, gavęs gerą darbo pasiūlymą kitame mieste, su šeima persikelia gyventi ir pats apmoka visas su tuo susijusias išlaidas.

„Mūsų manymu, Seimo nariams galėtų būti nustatytas toks darbo apmokėjimas, kuriame būtų įtrauktos visos galimos išlaidos, kurias Seimo narys patiria. Kad iš esmės būtų konkreti pinigų suma, kurią jis gauna kaip algą, o paskui ką jis už ją perka – ar automobilį, ar nuomojasi butą čia, ar kitur – tas nebeturėtų būti nei mokesčių mokėtojų, nei Seimo kanceliarijos reikalas“, - DELFI sakė G. Kadziauskas.

Pasak eksperto, Seimo nario atlyginimas nėra jau toks nedidelis, kad parlamentaras negalėtų pats apsimokėti visas savo išlaidas.

„Lėšos, skirtos parlamentinei veiklai, skatina jų išnaudojimą nepriklausomai nuo to, ar tokios paslaugos bei prekės reikia. Tai, kad Seimo nariai masiškai perka automobilius, kurių nepirktų už savo pinigus tik parodo, kad skirtų tikslinių lėšų niekaip kitaip negalima išnaudoti, todėl tai yra paskata pirkti tokį brangų daiktą, kurio pats už savo pinigus niekada nepirktum.

Jeigu būtų nustatytas konkretus 3 tūkst., 5 tūkst., 7 tūkst. (ar nesvarbu kiek) litų atlyginimas, iš kurio Seimo narys žinotų, kad jis turi turėti ir biurą, ir kur gyventi, tada Seimo narys būtų motyvuotas išleisti pinigus tam, kam jis mano, kad tikrai reikia“, - DELFI sakė LLRI viceprezidentas.

Kokia alga Seimo nariui pakankama?

Klausiamas, kokio dydžio Seimo nario alga būtų pakankama, kad parlamentaras galėtų tinkamai atlikti savo pareigas, G. Kadziauskas sumos nurodyti nenorėjo. Pasak jo, šiuo atveju, būtina žiūrėti, kas gali būti įtraukiama į parlamentinės veiklos sąvoką.

„Aš negaliu pasakyti sumos: čia reikia galvoti, kas įtraukta, kas neįtraukta, už ką reikia parlamentarui sumokėti, už ką nereikia, tad tikrai nepasakysiu“, - teigė ekspertas.

Tačiau G. Kadziauskas sutinka, kad Seimo nariai turi bendrauti su savo rinkėjais ir tai kartais sudaro sunkumų, mat, tarkime, Skuode išrinktam politikui važinėti yra kur kas toliau, nei kolegai, į Seimą patekusiam pagal partijos sąrašą ar pergalę pasiekusiam Senamiesčio rinkimų apygardoje. „Galbūt tai yra tam tikras subjektyvus skirtumas“, - svarstė LLRI viceprezidentas, tačiau, jo nuomone, darbo apmokėjimo skirtumų turėtų būti kuo mažiau.

Šiuo metu pagrindinę algą ir vienodo dydžio parlamentines išlaidas gauna visi Seimo nariai, nepriklausomai nuo to, ar jie išrinkti Klaipėdoje, ar Vilniuje, ar į parlamentą pateko pagal partijos sąrašą. Konstitucinis Teismas yra nutaręs, kad visi Seimo nariai yra lygūs, tačiau kai kurie parlamentarai skirtumų tarp vienmandatininkų ir daugiamandatininkų vis tik mato.

„Esu buvusi išrinkta ir pagal sąrašą, ir kelintą kadenciją turiu vienmandatę apygardą. Tai dirbant vienmandatėje išlaidų yra žymiai daugiau. Bet yra toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir reikia paklusti“, - savo nuomonę šiuo klausimu yra išsakiusi Seimo pirmininkė, konservatorė I. Degutienė.

DELFI primena, kad Lietuvoje yra įtvirtinta vadinamojo mišri rinkimų sistema, kai pusė Seimo narių išrenkama pagal partijų sąrašus (balsuojama už partiją, kiek mandatų partija laimi, tiek jos sąrašo žmonių patenka į parlamentą), o pusė – renkama apygardose, kur balsuojama už žmones, tai yra arba už Petrą, arba Joną, arba Onutę.

J.Rojaka: Seimo nariams turi būti mokama už darbą, o ne sėdėjimą

DNB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka, vertindama paaštrėjusias diskusijas apie Seimo narių išlaidų naudojimą ir jų tikslingumą, sako, jog reikia įsisąmoninti auksinę taisyklę – sunkmečiu diržų veržimosi pavyzdį turi rodyti aukščiausieji visuomenės sluoksniai.

„Viskas pradedama nuo galvos. Visi sumažinimai turėtų būti pradedami nuo aukščiausio lygmens. To mes, tiesą pasakius, nematėme. Kai prasidėjo diržų veržimasis, pirmas sektorius, kuris tą pajuto, buvo privatus sektorius“, - DELFI sakė pašnekovė.

J. Rojakos nuomone, parlamentarai turi atsižvelgti į visuomenėje kilusį nepasitenkinimą ir nedemonstruoti prabangos pomėgių, mat politinis-socialinis stabilumas sunkmečiu yra vienas esminių valstybės gyvavimo komponentų.

„DNB Nord“ banko atstovė taip pat primena priimamų sprendimų pateikimo svarbą. Jos teigimu, nepaisant fakto, kad Seimo nariams algos buvo mažinamos net kelis kartus, tačiau visuomenė vis tiek griežia dantį, mat daugeliu atvejų neatrodė kad parlamentarai būtų itin norėję parodyti solidarumą su visuomene.

„Artėjant dar sunkesnei, dar šaltesnei žiemai, kai nėra jokio papildomo uždarbio, išauga sąskaitos (ir nepaisant to, kad šildymo kainos bus šiek tiek mažesnės negu pernai, bet tai nekompensuoja bendrų pajamų praradimų), reikia ruoštis, kad gyventojai nebus patenkinti savo gyvenimo lygiu, todėl to solidarumo labai reikia“, - svarstė J. Rojaka.

„DNB Nord“ banko vyresniosios analitikės nuomone, išlaidos parlamentinei veiklai turi būti mažinamos staigiai ir drastiškai. Klausiama, ar, jos nuomone, šiuo metu Seimo nario alga yra pakankama ir ar iš jos įmanoma atlikti visas pareigas, J. Rojaka konkretaus atsakymo nepateikė, tačiau sakė mananti, kad Seimo narių darbas turėtų būti apmokamas pagal jų darbo našumą.

Tačiau pasiteiravus, kaip įvertinti kiekvieno Seimo nario darbą, analitikė sakė, jog pirmas žingsnis būtų įtvirtinus griežtą posėdžių lankymo kontrolę, kad parlamentarai nelakstytų po maljorkas, o tiesiog dirbtų savo darbą. „Kiek teko girdėti ir skaityti, tai žmonės labai stebisi, kaip apskritai dirba jų išrinktieji, jeigu jie darbo metu išvažiuoja atostogauti“, - svarstė J. Rojaka.

DELFI primena, kad pagal Lietuvos teisės aktus Seimo nario veikla yra nepertraukiama, tad oficialiai parlamentarai atostogų neturi.