Pavyzdžiui, kokiam nors airiui net sunku įsivaizduoti, kad žmogus gali pats grybauti ir surastus grybus panaudoti maistui gaminti ar net ruošti juos žiemai. Keistuoliai anglai labai stebisi mūsų emigrantais, kurie jų upėse sugeba sugauti žuvų ir net išdrįsta tas žuvis virti ar kepti. Vakariečiai patys nerenka vaistažolių ir uogų, apskritai nekelia kojos į dažniausiai aptvertus miškus. O mes, lietuviai, neįsivaizduojame gyvenimo be miško ar ramiai tyvuliuojančio ežero ir be kvapios žuvienės.
Įgimtas lietuvių apsirūpinimo instinktas itin sustiprėja sunkmečiu. Kaip tik dabar ir išgyvename tokį laiką. Jau pavasarį akylesni daržovių bei vaisių augintojai turėjo sunerimti, nes šalies piliečiai kaip niekada šluote šlavė sėklų prekystalius – jų nupirkta kelis kartus daugiau nei ankstesniais metais. Taigi įbauginti gilėjančios ekonominės krizės ir dar neregėdami šviesos tunelio gale, lietuviai vėl atrado savo 6 arų sklypelius sodų bendrijose, atsirėžė plotelius pas giminaičius kaimuose ir sėjo, sodino, ravėjo, o dabar jau kemša savo rūsius gėrybėmis – morkomis, burokėliais, svogūnais ir ypač antrąja mūsų duona – bulvėmis.
Taip jau atsitiko, kad penktadaliu ar net gausesniu derliumi šįmet džiaugiasi tik augintojai mėgėjai, o štai profesionalai pramoninių ar komercinių ūkių savininkai dejuoja. Kas man iš to derliaus ir iš jo gausumo – tik planuojami nuostoliai. Arba teks mažinti pardavimo kainą (o ji ir taip arti savikainos, neretai net mažesnė), ar derlių supūdyti.
Štai už svogūnų kilogramą pernai turguje galėjai gauti litą, o šįmet – beveik perpus mažiau. Morkų augintojams apskritai net neapsimoka keliauti į turgų, nes už kilogramą miestiečiai pasiruošę mokėti tik 40–50 ct. Žinoma, galima prašyti ir lito, tačiau pardavęs kelis kilogramus neuždirbsi net degalams iki turgaus ir atgal.
Antrosios lietuvių duonos – bulvių – augintojai, tikėtina, patirs didžiausius nuostolius. Kol kas bulvės atpigo 20–35 proc. Turguje prašoma nuo 50 ct iki 1 Lt. Ko jau ko, o štai kaimyninėje Baltarusijoje bulvių neparduosi – mūsų kaimynams bulvės yra ne antroji, o pirmoji duona. Beje, jie pernai užaugino apie 8,7 mln. t bulvių, o mes – tik 0,57 mln. t. Šių metų rezultatai dar geresni.
Šiai daržovei verta skirti daugiau dėmesio, juo labiau kad iki šiol būta daug netikslumų. Iš Pietų Amerikos į Europą jūreiviai ispanai bulves atplukdė XVI a. pabaigoje. Pietų Amerikos indėnai jas vartojo jau prieš 8 tūkst. metų. Tikriausiai visi girdėjome pasakojimus, kad europiečiai pirmiausia įvertino bulvių žiedus. Esą Anglijos karalienė bulvių žiedais puošdavusi net savo karūną. Iš tikrųjų buvo kitaip. Prancūzų vaistininkas Antoine Augustin Parmentier kartą padovanojo bulvės žiedą karaliui Liudvikui XVI, o tas įsismeigė jį į atlapą ir taip atkreipė dvariškių dėmesį. Vėliau bulvių žiedus pamėgo karalienė, jos pavyzdžiu pasekė ir kiti paryžiečiai.
A.A.Parmentier neblogai uždirbo prekiaudamas šiais, dabar kukliai atrodančiais žiedais. Maža to, būtent šis prancūzų vaistininkas pirmasis Europoje, pasitelkęs garsiausius Paryžius virėjus, pagamino kelis patiekalus iš bulvių ir, karaliui matant, skaniai valgė. Paragavo ir karalius. Netrukus patiekalai išpopuliarėjo, o apsukrusis vaistininkas prie bulvių lauko pastatė sargus. Tačiau bulvių lauką sargai saugojo tik dieną, todėl miestiečiai išsikasė bulvių gumbų naktį. Per kelerius metus bulvės užkariavo Paryžių.
Kitaip bulvę pasitiko rusai. Petro I bandymas šalyje auginti šią daržovę žlugo. Sunkiai sekėsi ir Jekaterinai II – Rusijoje valstiečiai net surengė vadinamuosius bulvių maištus. Jie bulves vadino juodaisiais obuoliais ir atsisakydavo juos vartoti, aiškindami, kad tai daryti yra labai didelė nuodėmė.
Neseniai Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija paskelbė ataskaitą apie bulvių vartojimą pasaulinėje rinkoje. Kasmet bulvių užauginama apie 325 mln. t, o derlius pagausėja po 4,5 proc. Tačiau pastebėta, kad labiau išsivysčiusiose šalyse bulvių valgoma kasmet vis mažiau, o vargingose šalyse bulvių vartojimas nuolat auga ir net labai sparčiai. Vartojimo lyderiai – mūsų kaimynai baltarusiai. Vienas baltarusis vidutiniškai per metus suvartoja net 181 kg bulvių. Nedaug atsilieka ukrainiečiai – 136 kg, rusai ir lenkai – po 131 kg, Ruandos gyventojai – 125 kg, lietuviai ir latviai – po 115 kg, britai – 102, o amerikiečiai – tik 54 kg.
Taigi užsitęsusi krizė mums nebaisi. Išgyvensime.