Seimo Audito komiteto pirmininkė, „darbietė“ Loreta Graužinienė sako nesuprantanti, kaip darbo metu dar galima spėti dėstytojauti aukštosiose mokyklose. Pasak politikės, susidaro įspūdis, kad valstybės tarnautojai nėra itin užimti, jeigu dar spėja lakstyti mokyti studentų, o kad prarastos valandos yra atidirbamos po darbo, L. Graužinienė sako netikinti.
Pateikė skaičius
Seimo Audito komitetas yra paprašęs duomenų, kiek valstybės tarnautojų už papildomą atlygį darbo metu skaito paskaitas. Paaiškėjo, kad daugiausia tokių žmonių 2008-2009 m. buvo Teisingumo (83) ir Žemės ūkio (51) ministerijose bei joms pavaldžiose įstaigose, nors kai kurios ministerijos skaičių nedetalizavo – tiesiog deklaravo, kad visi dėstantys asmenys savo papildomą veiklą yra suderinę su vadovybe.
Pateikti duomenys atskleidė, kad Aplinkos ministerijoje dirbančių tarnautojų aukštosiose mokyklose dėstytojavo 23 žmonės, Finansų ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose tokių žmonių buvo 5, Krašto apsaugos – 9, Socialinės apsaugos ir darbo – 31, Vidaus reikalų – 28, Žemės ūkio – 51, kultūros – 3.
Šie skaičiai atskleidžia ir atvejus, kai papildomas darbas nebuvo suderintas su vadovais, ir atvejus, kai dėstymui leidimas buvo gautas, mat atsakymus komitetui visos institucijos pateikė skirtingai.
Teisingumo ministerija savo ruožtu informavo apie 83 papildomą atlygį už paskaitų skaitymą gaunančius valdininkus, tačiau teigia, kad visi jie savo veiklą yra suderinę su vadovais ir gavę leidimus. Ūkio ministerijoje žmonių, kurie papildomai dirba su leidimais, yra 4.
Energetikos ministerijoje dėstytojaujančių valstybės tarnautojų neatsirado, mat ši institucija buvo įsteigta tik šiais metais. Susisiekimo ministerija savo atsakyme pabrėžė, kad visi tarnautojai, kurie dirba aukštosiose mokyklose, savo papildomą veiklą yra suderinę su vadovybe, ir tikslių skaičių nepateikė. Panašiai pasielgė Sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos.
Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu priminė apie atliktą vidaus auditą, po kurio paaiškėjo, kad patys tvirtindavo kvalifikacijos kėlimo seminarų metodikas ir paskui patys juos vesdavo už tai imdami atlygį pagal autorinius honorarus. Tokių atvejų iš viso buvo 11, du iš jų buvo atleisti, o likę – gavo tarnybines nuobaudas.
„Mums pasidomėjus ir išryškėjo tos dvi problemos: vieni tarnautojai užsiima papildoma veikla (kai kuriais atvejais tai leistina, ta tvarka nėra aiški ir tiksli), o kiti, kurie pagal autorinius honorarus dirba, tai čia kita problema, nes jie tvirtina metodikas, o paskui patys jas įgyvendina“, - DELFI sakė L. Graužinienė.
Dirba po darbo?
Kaip Audito komiteto posėdyje kalbėjo Finansų ministerijos atstovas, pagal Vyriausybės nutarimą, dėstyti aukštojoje mokykloje yra leidžiama suderinus su vadovybe. Jeigu tarnautojas universitete ar kur kitur paskaitas skaito savo tiesioginio darbo metu, tai su vadovu jis suderina savo darbo grafiką – prarastas valandas atidirba po darbo ir panašiai.
„Mes nesuprantame, kaip praktiškai jūs išdėstote tą grafiką? Tai ką, valstybės tarnautojas po darbo atlieka savo darbus, ar tai yra užfiksuota jūsų apskaitoje, kai jis paima tą laisvą dieną skaityti paskaitas? Kaip tai praktiškai atrodo, papasakokit. Mes, Audito komitetas, įsivaizduojam, kad jeigu valdininkas turi darbą, jis turi turėti pilną apkrovimą ir darbo metu neturėtų skaityti paskaitų“, - susidomėjimo Audito komiteto posėdyje neslėpė L. Graužinienė.
„Tie asmenys, kurie skaito paskaitas darbo metu pagal darbo sutartis arba autorinę, bet yra gavę leidimus, tai pas mus ministerijoje yra fiksuojamas tas darbo laikas. Pavyzdžiui, vieną dieną jis dirba ne 8, o 6 valandas, o kitą – dirba 10 valandų, tai yra atidirbinėja po darbo. Nustatomas individualus darbo grafikas tam darbuotojui“, - valdininkų dėstymo ir darbo derinimo ypatumus pasakojo Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga.
Tačiau šie įtikinėjimai L. Graužinienės neįtikino. Politikė suabejojo, ar ši sistema, kai valdininkas tvarkingai atidirba praleistas valandas, galioja realiai, nes tuščioje ministerijoje, pasak jos, niekas netikrina, kas sėdi pasilikęs po darbo valandų, o kas jau išdūmė namo. „Kalbėkime realiai“, - piktinosi Audito komiteto pirmininkė ir sulaukė socialdemokrato Broniaus Bradausko palaikymo.
„Ant popieriaus surašyti galima, bet po darbo tikrai niekas nelieka ir nedirba, nebent namuose galvoja apie darbą“, - svarstė B. Bradauskas.
Tarnautojas: parlamentarų požiūris – pernelyg siauras
Tuo tarpu vienoje valstybės institucijoje dirbantis valstybės tarnautojas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, piktinosi, jog parlamentarai, norėdami smulkmeniškai fiksuoti kiekvieno atėjimą ir išėjimą iš darbo, į reikalo esmę žvelgia pernelyg siaurai bei formaliai.
DELFI kalbinto asmens tvirtinimu, institucijoje, kurioje jis dirba, už valandas, skirtas paskaitų skaitymui ar seminarų vedimui, atidirbti nereikia – tiesiog už jas nemokamas darbo užmokestis.
Pasak pašnekovo, dėstydamas universitete jis tobulina savo žinias, kurias panaudoja ir tiesioginiam darbui valstybės tarnyboje. Be to, valstybės tarnautojo tvirtinimu, rūkantys ir kavą geriantys kolegos prašvaisto kur kas daugiau laiko, nei jis skaitydamas studentams paskaitas.
„Aš tiesiog pastebiu, kai kolegos turi dažnas kavos ar arbatos minutes, ar dažnai rūko, tai aš tą laiką išnaudoju paskaitymui. Absurdiška, kai aš preciziškai tiksliai pranešu tas savo valandas atsakingai darbuotojai, kuri pildo tabelius, tai tokių visokių pildymų dėl tų pačių rūkančiųjų ar vaikščiojančių kolegų niekas nereikalauja. Manau, kad mažiausiai valandą kiekvienas prarūko darbo dienos metu. Toks formalus požiūris mane erzina ir glumina“, - pasipiktinimo neslėpė DELFI kalbintas tarnautojas.
Pašnekovas teigia valstybė tarnyboje dirbantis visu etatu, tačiau sako, kad jo darbo krūvis, palyginus su kolegomis, yra didesnis nei įprastas, o pasitempti esą priverčia būtent akademinės srities žinios. Tuo tarpu studentai, DELFI kalbinto tarnautojo teigimu, yra patenkinti, nes gauna daug praktinės informacijos.
„Aš, kaip valstybės tarnautojas, savo institucijoje dirbantis pilnu etatu, akademinei veiklai skiriu tik pusę etato. Ir galiu pasakyti, kad tas biurokratinis valstybės tarnybos darbas tikrai neskatina taip intensyviai tobulėti, plėsti žinias, kaip galimybė dirbti ir akademinį darbą. Iš kitos pusės, iš studentų esu sulaukęs padėkų, kad jie turi galimybę sužinoti daug praktinių dalykų“, - pasakojo pašnekovas.