Panevėžio gimnazijai apkarto čigonų kaimynystė

Prišnerkštas žemės sklypas šalia Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos tapo tikru prakeiksmu mokyklai. Čia kilnojamame namelyje įsikūrę čigonai, pasak gimnazijos vadovų, terorizuoja jų įstaigą.

Nepavykęs projektas

Praėjusią savaitę miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius vyko į reidus patikrinti, kaip gyventojai laikosi atliekų, miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, šienauja privačias teritorijas. Jų metu užfiksuota, kad taisyklėms nusižengė valdos, esančios Respublikos g. 45A – t.y. visai greta J.Balčikonio gimnazijos, – savininkas. 

Kaip pavyko sužinoti iš Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistės Rositos Baltutytės, apterštas žemės sklypas šalia mokyklos priklauso privačiam asmeniui, bet jo pavardės ji sakyti negalinti. Specialistė tik patvirtino, jog aplaidžiam šeimininkui surašytas protokolas, kuris perduotas svarstyti Administracinei komisijai prie Panevėžio miesto tarybos.

Užtat J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas neslėpė žinąs, kam priklauso žemės sklypas. „Jo savininkas – panevėžietis Petras Saplys, – sako mokyklos vadovas. – Kodėl turėčiau nesakyti jo pavardės? Su juo sutarti neįmanoma!“

R.Dambrausko pasakojimu, bėdos dėl kaimynystės prasidėjo senokai, kai minėtas panevėžietis nusipirko žemės valdą greta mokyklos.

„Jis prieš kelerius metus sugebėjo nupirkti kadaise ten stovėjusį namą, kuris vėliau neaiškiomis aplinkybėmis sudegė. Vėliau buvo parengtas projektas ir vietoj sudegusio pastato turėjo iškilti trijų aukštų komercinis pastatas“, – aiškino J.Balčikonio gimnazijos direktorius. Anot jo, komercinio pastato P.Saplys taip ir nepastatė.

„Nežinau tiksliai kodėl, – gūžtelėjo R.Dambrauskas. – Kiek girdėjau, negavo leidimo, nes suprojektuotas pastatas buvo per aukštas.“

Tualetas prie mokyklos durų

Švietimo įstaigos vadovas nestokojo humoro pasakodamas toliau istoriją, kaip privačią valdą savininkas aptvėrė tvora, kaip pastatė kilnojamąjį namelį ir jame apgyvendino čigonus.

„Būtumėt atėję Rugsėjo 1-ąją, dar ne tokių vaizdų būtumėt pamatę! – tikino R.Dambrauskas. – Kadangi čigonų kaimynystė nelabai mus džiugina, juos buvome perspėję netriukšmauti, nešiukšlinti ir tualetu nepaversti vietos prie lauko durų, kurios kaip tik ir yra į aptvertos teritorijos pusę.

Tai ką jūs manote, kokias duris atradome rugsėjo 1 dieną? Jos visos buvo aptepliotos išmatomis, o prie durų paliktos kelios „kvepiančios“ išmatų krūvelės. Teko jas valyti, kad bent jau Mokslo ir žinių šventė nebūtų su nekokiu kvapu.“

R.Dambrauskas patikino, kad apie jų bėdas miesto Savivaldybės vadovai žino viską.
„Ne kartą jiems pasakota, kokių netikėtumų sulaukiame iš kaimynų, – sako direktorius. – Norėtume atsitverti tvora, nes gimnazijai į tą pusę priklauso 5 metrai žemės.

Bandėme apie tvorą kalbėtis su to sklypo savininku P.Sapliu, kad jis savo tvoras perkeltų toliau nuo gimnazijos. Tačiau išgirdome atsakymą: „Jeigu jums reikia, tverkitės tvorą. Aš jau apsitvėriau.“ Beje, kai jis pastatė kilnojamą namelį, iš pradžių net apsidžiaugėme. Galvojame, prasidės statybos darbai... Apsirikome. Namelyje buvo apgyvendinti čigonai.“

Gimnazijos direktorius neslepia, kad kaip tik tada ir prasidėjo didžiausios bėdos.

„Pernai namelyje apsigyveno čigonų šeima. Jų vaikai lakstydavo po gimnazijos langais, triukšmaudavo. O mūsų gimnazistai per langus prisižiūrėdavo tokių vaizdų...Ir kaip šlapinasi, ir kaip tuštinasi, ir kaip paauglės čigonės iki pusės nusirengusios prausiasi, – purtė galvą prisiminęs R.Dambrauskas. – Jeigu bandome papriekaištauti, išgirstame, kad pažeidžiame jų teisės. Kyla klausimas: o mūsų teisės nepažeidžiamos, kai reikia išmatas nuo durų valyti?“

Vaizdai – ne vaikų akims

Apie nemalonią čigonų kaimynystę pasakojo ir gimnazijos pedagogai, kalbinti gimnazistai. Mokytoja Danutė Šulcienė, prisiminusi praėjusių mokslo metų vargus, šypsodamasi pasakojo: „Kadangi mano kabineto langai kaip tik į tą pusę, kur gyvena čigonai, prašėme jų bent jau pamokų metu netriukšmauti. Tai ką jūs manote, ko sulaukėme? Mažametės čigonaitės rodė nepadorius ženklus, specialiai kėlė triukšmą. Kai vieną dieną pamačiau per langą iki pusės nusirengusią ir besiprausiančią paauglę čigonaitę, paprašiau gimnazistų į tą pusę nežiūrėti. Ką mes galime padaryti? Gražiuoju su jais kalbi, bet sulauki tokių akibrokštų, kad iš nuostabos nebežinai ką ir daryti.“

Panašias istorijas pasakojo ir kitos pedagogės, o švietimo įstaigos ūkvedė Aušra Bruneikienė atvirai prisipažino nebežinanti, ką daryti.

„Valytojos sakė, kad jeigu vėl lauko durys bus išteptos išmatomis ir prie durų atsiras „kvepiančios“ krūvelės, daugiau jų nebegramdys – ir jos bus teisios, – pripažįsta A.Bruneikienė. – Kodėl gimnazijos valytojos turi dirbti tokį darbą, kuris nepriklauso? Jų priversti tikrai negalėsiu.“

Vėl į pokalbį įsiterpęs gimnazijos direktorius R.Dambrauskas stebėjosi: „Man įdomu, kaip Savivaldybės valdininkai nubaus žemės sklypo savininką P.Saplį, kuris turėtų savo teritoriją prižiūrėti, šienauti žolę ir jos nepaversti dideliu tualetu. Jį surasti bus pakankamai sudėtinga, nes savo valdose pasirodo labai retai.“

R.Dambrausko nuomone, zona prie gimnazijos pavojinga. „Priteršta teritorija gali tapti ir infekcijų židiniu, – sako jis. – Apskritai įdomu, ar turėjo teisę žemės valdos savininkas pasistatyti namelį ir į jį įleisti gyventojus? Juk namelyje nėra nei tualeto, nėra ir sąlygų nusiprausti.“

Savininkas pradingo

Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Slančiauskas teigė žinąs J.Balčikonio gimnaziją kamuojančią problemą. Sakė žinąs ir apterštą teritoriją šalia mokyklos.

„Bėda ta, kad negalime rasti sklypo savininko P.Saplio. Jo tėvas teigė, kad sūnus išvykęs į užsienį. Tačiau pažadėjo sutvarkyti teritoriją. Be to, skyriaus specialistai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir kilnojamajame namelyje gyvenusiam čigonui Mykolui Aleksandravičiui.

Protokolas surašytas rugpjūčio 24 dieną. Dabar belieka laukti Administracinės komisijos posėdžio. Jo metu ir bus nuspręsta, kokia baudą skirti. Gyventojui gali būti skirta bauda iki 2 tūkstančių litų“, – aiškino skyriaus vedėjas.

Tačiau kilnojamasis namelis, anot K.Slančiausko, pastatytas teisėtai. „Leidimas jį pastatyti išduotas, – teigė specialistas. – Mat žemės sklypo savininkas ruošėsi statyboms ir pastatė namelį, kad jame galėtų sandėliuoti statybines medžiagas. Tačiau negavęs leidimo pradėti statybas, jis, kad nebūtų pavogtas namelis, leido jame gyventi pirmus pasitaikiusius žmonės. Jam nepasisekė: tie gyventojai – čigonai – taip apšnerkštė teritoriją, kad ji pavirto dideliu tualetu. Manau, kad pavyks išspręsti tą problemą ir gimnazija netvarkingų kaimynų nebeturės. Juolab kad čigonai man pažadėjo išsikraustyti bei sutvarkyti žemės sklypą.“

Savivaldybė privalo sutvarkyti

Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius Eugenijus Vilčinskas sako, kad savivaldybė privalo pasirūpinti tvarka.

„Panevėžio miesto savivaldybė patvirtino Miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Todėl kontroliuoti ir žiūrėti, kaip tų taisyklių laikomasi – Savivaldybės prievolė. Yra įsteigtas specialus skyrius, rengiantis reidus. Jų metu nustatomi pažeidėjai, surašomi protokolai. Pažeidusiesiems taisykles skiriamos baudos. Žinoma, apteršta teritorija kelia grėsmę. Tačiau būtina žinoti, kokiais teršalais apteršta teritorija. Įvairiausių teršalų yra, kiekvienas jų gali sudaryti sąlygas atsirasti infekcijos židiniui. Tokioje teritorijoje gali įsiveisti graužikai, blusos, gali sklisti įvairiausi kvapai. Viskas priklauso nuo teršalų pobūdžio, kiekio. Tačiau dar kartą kartoju, miesto Savivaldybė privalo išspręsti šią problemą ir pasirūpinti, kad tokių užterštų teritorijų mieste nebūtų. Juolab kad ji turi visas teises netvarkai išgyvendinti,“ - sako jis.