Po reformos, vietoje sekretorių, ministerijose atsirado vienas ūkinius-administracinius reikalus tvarkantis kancleris bei keletas politinio pasitikėjimo viceministrų. Oficialus reformos motyvas – sustiprinti ministro komandą, kad ministerijai vadovauti ėmęs politikas nebūtų užguitas šiltose vietose sėdinčių biurokratų.

Tačiau dabar šalia politinio viceministrų bei ministro patarėjų flango vėl formuojamas aukščiausio rango karjeros valstybės tarnautojų korpusas.

Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis tokį posūkį pavadino „puse žingsnio atgal“. Jo nuomone, ministerijų sekretorių ar valstybės sekretorių tapsmas vyriausiaisiais patarėjais reiškia valdančiųjų atsitokėjimą, kad reforma buvo nuvairuota ne visai tinkama kryptimi.

Atsirado nauja pareigybė

Dar vasario mėnesį Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis pertvarkė ministerijų struktūrą. Nepaisydami opozicinių socialdemokratų purkštavimo, koalicijos partneriai nustatė, kad ministerijai kartu su ministru vadovaus iki 4 politinio pasitikėjimo viceministrų, o administracinius reikalus tvarkys karjeros tarnautojas – kancleris.

Iki tol sistema veikė atvirkščiai: ministras turėjo vieną politinį patikėtinį – viceministrą, galėjo įdarbinti keletą politinio pasitikėjimo patarėjų, bet visą ministerijos darbą prižiūrėjo ir tvarkė aukščiausio rango karjeros valstybė tarnautojai - ministerijos sekretoriai ir valstybės sekretoriai.

Kaip viename Seimo posėdžių kalbėjo konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis, reforma buvo skirta tam, kad tinkami žmonės būtų susodinti į autobusą, o netinkami – išsodinti. Ja norėta palengvinti ministrų dalią, mat esą į ministeriją iš šalies atėję politikai dažnai būna izoliuojami, o biurokratinė mašina važiuoja kaip važiavusi.

Kaip tarė, taip ir padarė. Nuo liepos 1 d. ministerijos sekretorių ir valstybės sekretorių neliko - dalis tapo viceministrais, dalis paliko tarnybą. Tačiau atsirado tokių, kurie tapo vyriausiaisiais ministerijų patarėjais, nors anksčiau tokia pareigybė neegzistavo.

Vieni patarinėja ministrui, kiti – ministerijai

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), kaip ir dalyje kitų ministerijų, šiuo metu yra dviejų tipų patarėjai – vieni patarinėja ministrui, tai yra politinio pasitikėjimo tarnautojai, kiti – patarinėja ministerijai ir yra vadinami karjeros valstybės tarnautojais.

KAM struktūroje vyriausiaisiais ministerijos patarėjais tapo buvusi ministerijos valstybės sekretorė Jūratė Raguckienė bei buvęs ministerijos sekretorius Andrius Krivas. Šias pareigas abu tarnautojai užėmė ne konkurso būdu, o perkeliant į žemesnės kategorijos vietą po to, kai Seimas palaimino valstybės tarnybos reformą.

Kaip DELFI teigė KAM Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovai, dviejų vyriausiųjų ministerijos patarėjų pareigybės įsteigtos laikinai – esą vėliau J. Raguckienė taps politikos direktore, o A. Krivas – ginkluotės politikos direktoriumi, bet tam reikia pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo priedą.

„Jau kuris laikas ministerijoje buvo tokių pareigybių poreikis, nes minėtos funkcijos kaip papildomos buvo pavestos ministerijos valstybės ir ministerijos sekretoriams vykdyti“, - rašoma KAM atsakyme DELFI.

Aplinkos ministerijoje situacija panaši kaip ir KAM. Čia vyriausiųjų patarėjų pareigas taip pat užima buvę ministerijų sekretoriai. Arvydas Dragūnas anksčiau dirbo ministerijos valstybės sekretoriumi, o Inesis Kiškis – ministerijos sekretoriumi.

Ūkio ministerijoje vyriausiuoju patarėju taipogi dirba dabar jau nebeegzistuojančias ministerijos sekretoriaus pareigas užėmęs Arūnas Keraminas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šioms pareigoms užimti neseniai paskelbė konkursą, kuriame norą dalyvauti pareiškė 3 kandidatai.

Švietimo ir mokslo ministerijoje buvę ministerijos sekretoriai Alvydas Puodžiukas ir Lina Domarkienė taip pat tapo ministerijos vyriausiaisiais patarėjais, Remigijaus Šimašiaus vadovaujamoje Teisingumo ministerijoje „pastatui patarinėja“ viena vyriausioji patarėja Živilė Liekytė-Vaičiūnienė. Anksčiau ji dirbo ministerijos Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktore.

H.Brožaitis: suprato, kad persistengia

Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius H. Brožaitis, vertindamas ministerijų vyriausiųjų patarėjų atsiradimą, sakė manąs, kad valdantieji vykdydami reformą kiek stabtelėjo, o galbūt net suprato, kad reforma buvo vykdoma ne itin tinkama linkme. Pasak jo, buvę ministerijų sekretoriai ir valstybės sekretoriai didžiąja dalimi buvo išties aukštos kvalifikacijos tarnautojai, tad veikiausiai atleisti jų nesiryžta – jiems suteiktos vyriausiųjų patarėjų pareigos.

„Man atrodo, kad tas faktas, jog kai kur ministerijų sekretoriai ar valstybės sekretoriai buvo palikti neapibrėžtame vyriausiųjų patarėju statuse, reiškia tą faktą, kad naujieji ministerijų vadovai suprato – tokius specialistus išmesti gaila. Manyčiau, vykdant reformą buvo suvokta, kad galbūt ji vykdoma ne visai teisinga kryptimi ir per pusę žingsnio sustota“, - svarstė H. Brožaitis.

Pašnekovo teigimu, būtų buvę logiška, jei buvę sekretoriai ar valstybės sekretoriai būtų perėję į viceministrų pareigas arba paliktų ministeriją išvis. Pavyzdžiui, Finansų ministerijoje buvę sekretoriai Edmundas Žilevičius, Rolandas Kriščiūnas ir Aloyzas Vitkauskas tapo viceministrais.

Užsienio reikalų ministerijoje (URM) situacija kitokia: buvusiems sekretoriams teko trauktis. Žygimantas Pavilionis tapo ambasadoriumi ypatingiems pavedimams, Laimonas Talat-Kelpša eina ministro patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Gruzijoje.

Tuo tarpu kai kurios ministerijos sekretorių nei atleido, nei pakeitė jų statusą iš karjeros tarnautojų į politinių patikėtinių. „Tas jų tapimas vyriausiaisiais patarėjais yra kažkoks reformos vykdymas ne pilna apimti, nors nesakyčiau, kad tai neigiamas aspektas. Vertinčiau tai kaip suvokimą, kad galbūt ta reforma buvo vykdoma ne ta kryptimi“, - sakė H. Brožaitis.

Nėra, kas diriguoja biurokratų chorui

Valstybės tarnybos specifiką nagrinėjančio H. Brožaičio nuomone, dabartinių valdančiųjų įvykdyta reforma ministerijas paliko tarsi be galvos – ministras ir viceministrai kasdienio biurokratų darbo vis tiek nestyguoja, o kancleris tampa tarsi vienas karys visame mūšio lauke.

„Versle, kas akcentuojama? Kad svarbiausia yra vadovas, vadyba, lyderystė. Tada kelkim sau klausimą, kas yra tikrasis vadovas tokioje karjeros valstybė tarnyboje?. Mano požiūriu, politinio pasitikėjimo žmonės yra kaip akcininkai, kaip stebėtojų taryba. Jie yra mūsų – žmonių – atstovai, dažnai keičiasi: pabūna, išeina ir pan. O vadovas yra tas, kuris nuolat bendrauja su visa žemiau esančia biurokratine sistema, kuris ją veda ir užtikrina gerą veikimą“, - DELFI sakė Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovas.

Pasak H. Brožaičio, anksčiau tikrųjų ministerijų vadovų pareigas eidavo būtent valstybės sekretoriai ir sekretoriai, mat jie koordinuodavo plačius, net keletą departamentų apimančius klausimus.

Kaip pavyzdį H. Brožaitis pateikia Ūkio ministeriją – pasak jo, verslo inovacijų klausimas patenka į keleto departamentų kompetencijos sritį, tad šiam tikslui būtina koordinacija tarp ministerijos padalinių. Anksčiau koordinacines funkcijas atliko minėtieji sekretoriai ir valstybės sekretoriai, šiuo metu tai viceministrų veiklos sritis.

„Dabar esame keistoje situacijoje: yra viceministras, jis kuruoja tam tikrą sritį, bet dažniausiai tai būna naujas žmogus, o jo apačioje yra departamentai“, - teigė pašnekovas.

G.Kirkilas: konservatoriai sužlugdė visą sistemą

Valdančiųjų įvykdytai valstybės tarnybos reformai ypač besipriešinusių socialdemokratų parlamentaras, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas sako itin neigiamai vertinąs tiek pačią reformą, tiek dabartinę situaciją, kai ministerijose dirba pulkas viceministrų, antras pulkelis ministro patarėjų, kancleris ir dar keletas vyriausiųjų ministerijos patarėjų.

„Jokių tikslų nepasiekta – kompetencijos sumažėjo, valdininkų skaičius nesumažėjo, o politinių tarnautojų padidėjo“, - piktinosi G. Kirkilas.

Politikas sako, kad visa reformos esmė buvo tik padidinti politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičių, nors ministras ir taip gali turėti ne vieną ir ne du politinio pasitikėjimo patarėjus. Pavyzdžiui, aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui patarinėja net šeši patarėjai.