Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius parlamentarams teigė, jog siūlomas siųsti karių skaičius yra "teorinis", nes realiai ketinama pasiųsti po 50 karių dalyvauti dviejose misijose su danais ir lenkais.
Lenkija, kuriai pavesta kontroliuoti vieną iš Irako sektorių, nusprendė pasiųsti 2 tūkst., Danija - 380 karių.
L.Linkevičiaus teigimu, Lenkija siūlė į misiją pasiųsti bendrą batalioną, kuriame tarnauja 350 Lietuvos karių, tačiau tai būtų per didelė finansinė našta.
Kai kurie parlamentarai abejojo, ar ir 130 Lietuvos karių siuntimas nėra per didelė prabanga, kai žemdirbių protestuodami reikalauja skirti daugiau lėšų kaimui.
L.Linkevičius pabrėžė, jog misijai reikalingos lėšos būtų skiriamos iš šiems metams krašto apsaugai numatyto biudžeto, taupant kai kurių tarptautinių misijų sąskaita bei mažinant šauktinių skaičių.
Lietuvai karių siuntimas į Iraką kainuotų apie 4,8 mln. litų. Lėšų misijai, pasak L.Linkevičiaus, tikimasi rasti atsisakant trečiosios Afganistane tarnaujančio specialiųjų pajėgų būrio rotacijos bei atšaukiant Neapolyje dislokuotą transporto lėktuvą.
Pietų Italijoje Neapolyje esančioje NATO bazėje dislokuotas Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas "An-26" nuo 2001 metų kovo skraidina karinį personalą ir krovinius taikos palaikymo misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove. JAV vadovaujamoje misijoje "Tvirta Taika" ("Enduring Freedom") nuo gegužės mėnesio dalyvauja antrasis maždaug 40-ies specialiųjų operacijų pajėgų karių eskadronas.
Ministras parlamentarams taip pat pranešė, jog ketinama 10 proc. sumažinti šauktinių skaičių. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvos kariuomenėje yra maždaug 4,5 tūkstančio šauktinių.
"Mūsų partneriai amerikiečiai ir danai padengs mūsų technikos išlaikymo, perdislokavimo ir kitas papildomas, išskyrus personalo išlaikymo, išlaidas", - pažymėjo L.Linkevičius.
Lietuvos karius planuojama dislokuoti Lenkijos kontroliuojamame sektoriuje tarp Irako sostinės Bagdado ir Basros miestų bei Didžiosios Britanijos kontroliuojamame sektoriuje šalies pietuose.
Planuojama, jog Lietuvos kariai Irake vykdys tradicines taikos palaikymo arba stabilizavimo pajėgų misijas.
Į Iraką gali būti siunčiami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų batalionų kariai.
Į misiją su danais Lietuvos kariai, pasak ministro, gali būti pasiųsti jau birželį, misija su lenkais planuojama rugpjūtį.
"Galbūt kai kurie žemdirbiai mūsų nesupras, bet valstybiškai mes turime elgtis kaip patikimi strateginiai partneriai", - pažymėjo L.Linkevičius, kalbėdamas apie sprendimą atsiliepti į Lenkijos ir Danijos siūlymus prisijungti prie jų pajėgų Irake.
Ministras taip pat teigė, jog prisidėdama prie tarptautinės misijos, Lietuva kuria palankią aplinką šalies verslininkams gauti užsakymų atlikti Irako atstatymo darbus.
Valstybės gynimo taryboje nutarta paremti Lietuvoje įmonių galimą dalyvavimą tarptautiniuose Irako atstatymo projektuose.
Socialdemokratas agrarininkas Mykolas Pronckus pasiūlė, jog Lietuvos karių siuntimo išlaidas finansuotų verslininkai, kurie tikisi naudos.
Tradiciškai prieš Lietuvos karių siuntimą į užsienį pasisakantys parlamentarai ir šį kartą aštriai kritikavo Valstybės gynimo tarybos siūlymą.
Naujosios sąjungos frakcijos narys Egidijus Klumbys operaciją Irake pavadino "okupacinio režimo įvedimo operacija", o Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos narys Julius Veselka Valstybės gynimo tarybą pavadino "bailių taryba", o jos narius išvadino "bailiais".
Prezidento vadovaujamą Valstybės gynimo tarybą sudaro ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, KA ministras L.Linkevičius ir kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis. Prezidento sprendimu į jos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
Seimo posėdžiui pirmininkavęs liberalas Gintaras Steponavičius įspėjo J.Veselką pagarbiau kalbėti apie valstybės institucijas ir pasiūlė Etikos ir procedūrų komisijai apsvarstyti parlamentaro elgesį.
Nuo balandžio keturi Lietuvos karo medikai, tarp kurių yra dvi moterys, tarnauja Pietų Irake, kur Um Kasro uostamiestyje dirba ispanų karo lauko ligoninėje. Kuveite taip pat dirba 10 Lietuvos kariuomenės logistikos specialistų.
Ministras pažymėjo, jog kitų metų biudžete apie 10 proc. krašto apsaugai numatyto biudžeto reikės skirti dalyvauti tarptautinėms operacijoms.
Krašto apsaugai Lietuva skiria 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, šiemet tai daugiau nei 1 milijardas litų.